Pradžia Karjera „Small talk“ menas: kaip nejaukią tylą paversti naudingu ryšiu

„Small talk“ menas: kaip nejaukią tylą paversti naudingu ryšiu

Daugelis laiko lengvus pokalbius laiko švaistymu. Stanfordo tyrimai rodo ką kita. Sužinokite, kaip paprastas pokalbis apie orą gali atverti duris į naujas galimybes.

107
0
moteris ir vyras per konferencijos pertraukėlę bendrauja foje

Įsivaizduokite situaciją: įlipate į liftą biurų pastate, o ten jau stovi vienas Jūsų kolega ar, dar blogiau, vadovas, kurio gerai nepažįstate. Durys užsidaro. Kyla nejauki tyla. Jūs karštligiškai naršote savo smegenyse, ieškodami bet kokios frazės, kuri nebūtų banalus „Na ir oras šiandien, ar ne?“. Galiausiai nusišypsote, linktelite ir įsmeigiate akis į telefoną.

Pažįstama situacija? Jūs nesate vieni. Daugeliui protingų, kompetentingų žmonių vadinamasis „small talk“ (liet. lengvas, paviršutiniškas pokalbis) yra tikra kankynė. Mes dažnai jį nuvertiname, laikydami laiko švaistymu, veidmainyste ar tiesiog nereikšmingu plepėjimu.

Tačiau tai – didžiulė klaida. Socialinės psichologijos ekspertai ir sėkmingiausi verslo lyderiai žino paslaptį: dideli dalykai visada prasideda nuo mažų pokalbių. Niekas nesiperša per pirmą pasimatymą ir niekas nepasirašo milijoninės sutarties nepaklausęs: „Kaip praėjo Jūsų savaitgalis?“

Ilgalaikiai tyrimai, atlikti Stanfordo tyrimų instituto kartu su Carnegie fondu, rodo stulbinančią statistiką: net 85 % karjeros sėkmės priklauso nuo vadinamųjų „minkštųjų įgūdžių“ (bendravimo, derybų, empatijos) ir tik 15 % – nuo techninių žinių. „Small talk“ yra vartai į tuos 85 %. Tai socialiniai klijai, kurie sujungia nepažįstamuosius ir paverčia juos pažįstamais, o vėliau – partneriais ar draugais.

Šiame straipsnyje, remdamiesi komunikacijos ekspertės Leil Lowndes bestseleriu „How to Talk to Anyone“ ir sociologiniais tyrimais, aptarsime 5 strategijas, kaip įveikti bendravimo baimę ir tapti meistru situacijose, kai reikia „tiesiog pasikalbėti“.

1. Pakeiskite požiūrį: tai ne „paviršutiniška“, tai „svarbu“

Pirmoji kliūtis yra psichologinė. Jei galvosite „Aš nekenčiu šito apsimetinėjimo“, Jūsų kūno kalba ir balso tonas tai išduos.

Sociologas Markas Granovetteris savo garsiajame darbe suformulavo „silpnųjų ryšių stiprybės“ (angl. The Strength of Weak Ties) teoriją. Jis įrodė, kad naujos darbo galimybės, inovacijos ir svarbi informacija dažniausiai ateina ne iš artimiausių draugų (kurie ir taip žino tą patį, ką ir Jūs), bet iš „silpnųjų ryšių“ – žmonių, kuriuos sutinkate konferencijose, vakarėliuose ar lifte.

Todėl kitą kartą, kai atsidursite tokioje situacijoje, pakeiskite savo vidinį monologą. Užuot galvoję „Turiu kažką pasakyti, kad neatrodyčiau kvailai“, galvokite: „Tai yra galimybė atrasti bendrų taškų su žmogumi, kuris gali atnešti kažką naujo į mano gyvenimą.“

kalbėkite apie tai, kas tą akimirką vienija Jus ir Jūsų pašnekovą. Tai – kontekstas.

2. Pradžia: aplinka yra Jūsų geriausias sufleris

Didžiausia baimė – „Apie ką man kalbėti?“. Atsakymas paprastas: kalbėkite apie tai, kas tą akimirką vienija Jus ir Jūsų pašnekovą. Tai – kontekstas.

Nereikia išradinėti dviračio. Apsidairykite aplinkui ir raskite kabliuką:

  • Renginys/Vieta: „Niekada nesu čia buvęs, architektūra tikrai įspūdinga. Ar Jums jau teko čia lankytis?“
  • Situacija: „Eilė prie kavos atrodo begalinė. Tikiuosi, ji verta laukimo. Ką Jūs paprastai renkatės?“
  • Detalė: „Pastebėjau Jūsų pranešimo temą programoje. Skamba intriguojančiai, ypač ta dalis apie X.“

Ši strategija veikia, nes ji saugi. Jūs nebraunate į asmeninę erdvę, o komentuojate bendrą patirtį. Tai natūraliausias būdas pralaužti ledus.

3. Naudokite „atvirus“ kabliukus ir venkite tardymo

Klasikinė klaida – užduoti klausimus, į kuriuos galima atsakyti vienu žodžiu.

  • Blogai: „Ar Jums patinka ši konferencija?“ – „Taip.“ (Pokalbis mirė).
  • Gerai: „Kas Jus labiausiai nustebino šioje konferencijoje?“ arba „Kaip manote, kuri pranešimo dalis buvo naudingiausia?“

Tačiau lygiai taip pat svarbu, kaip Jūs patys atsakote į klausimus. Jei kas nors paklausia „Iš kur Jūs esate?“, neatsakykite tiesiog „Iš Vilniaus“. Tai aklavietė.

Naudokite metodą, kurį ekspertai vadina „ilguoju atsakymu“:

  • Jūs: „Aš iš Vilniaus. Tiesa, pastaruoju metu ten eismas tapo tikru iššūkiu, todėl vis dažniau galvoju apie darbą iš namų. O Jūs?“

Matote skirtumą? Jūs davėte pašnekovui dvi papildomas temas pokalbiui: eismas ir darbas iš namų. Jūs padėjote jam lengviau tęsti pokalbį. Tai mandagumo ir socialinio intelekto ženklas.

Jei pokalbis stringa ir nežinote, ko klausti toliau, prisiminkite akronimą FORD

4. FORD metodas: Jūsų gelbėjimosi ratas

Jei pokalbis stringa ir nežinote, ko klausti toliau, prisiminkite akronimą FORD. Tai keturios universalios temos, kuriomis žmonės mėgsta kalbėti:

  1. F – Family (Šeima/Draugai): „Ar esate kilęs iš šio krašto?“, „Ar turite planų savaitgaliui su šeima?“ (Būkite atsargūs ir stebėkite reakciją – jei žmogus vengia temos, neverskite).
  2. O – Occupation (Veikla/Darbas): „Kuo šiuo metu gyvenate profesinėje srityje?“, „Kaip patekote į šią industriją?“ (Žmonėms patinka pasakoti savo sėkmės istorijas).
  3. R – Recreation (Laisvalaikis/Pomėgiai): Tai pati saugiausia ir smagiausia tema. „Ką veikiate, kai nedirbate?“, „Gal matėte gerų filmų pastaruoju metu?“, „Ar planuojate atostogas?“
  4. D – Dreams (Svajonės/Tikslai): „Kokie Jūsų didžiausi planai kitiems metams?“, „Jei galėtumėte dabar būti bet kur, kur būtumėte?“

Šios temos veikia, nes jos liečia emocijas, o ne tik faktus.

5. Kaip grakščiai užbaigti pokalbį

Daugelis žmonių bijo pradėti pokalbį, nes nežino, kaip jį mandagiai užbaigti. Niekas nenori įstrigti su tuo pačiu žmogumi visą vakarą. Gebėjimas laiku pasitraukti yra toks pat svarbus, kaip ir gebėjimas pradėti.

Štai trys žingsniai, kaip tai padaryti profesionaliai:

  1. Paminėkite priežastį (net ir simbolinę): „Buvo labai įdomu pasikalbėti, bet matau kolegą, kurį turiu pasveikinti“ arba „Turiu pasipildyti kavos puodelį“.
  2. Apibendrinkite vertę: „Man tikrai patiko Jūsų įžvalga apie X“. Tai parodo, kad Jūs klausėtės ir vertinote laiką.
  3. Ateities veiksmas (jei norite tęsti ryšį): „Apsikeiskime vizitinėmis kortelėmis / Susiraskime vienas kitą LinkedIn. Norėčiau pamatyti tą straipsnį, kurį minėjote.“

Kaip rašo prestižinis verslo leidinys Harvard Business Review, efektyvi tinklaveika (networking) nėra siekis surinkti kuo daugiau kontaktų, o siekis kurti prasmingus mainus. Geras išėjimas iš pokalbio palieka duris atviras ateities bendravimui.

Praktinis patarimas rytojui

„Small talk“ įgūdis nerūdija tik tada, kai yra naudojamas. Rytoj, kai pirksite kavą, lauksite lifte ar būsite parduotuvėje, išsikelkite sau tikslą: užkalbinti vieną nepažįstamą žmogų.

Tai neturi būti gilus pokalbis. Užteks vieno sakinio: „Skaniai kvepia ta kava“ arba „Atrodo, šiandien bus puiki diena“. Stebėkite, kas įvyks. Dažniausiai pamatysite šypseną ir pajusite energijos antplūdį. Jūs ką tik sukūrėte mažą ryšį dideliame pasaulyje. Tai ir yra „small talk“ magija.