Tikriausiai ne kartą girdėjote šį patarimą. Jį sako universitetų absolventams, jis mirga saviugdos knygų viršeliuose ir socialiniuose tinkluose. „Daryk tai, kas tau labai patinka, ir niekada gyvenime nebereikės dirbti“, – skamba viliojančiai, tiesa? Mums, vyrams, tai dažnai pateikiama kaip vienintelis kelias į tikrąją laimę ir profesinį pasitenkinimą.
Tačiau kas, jei pasakyčiau, kad šis populiarus raginimas beatodairiškai sekti savo aistra yra ne tik klaidinantis, bet ir pavojingas? Kas, jei obsesyvus to vienintelio „pašaukimo“ ieškojimas yra būtent tai, kas verčia jus jaustis nelaimingu dabartiniame darbe ir trukdo kurti solidžią karjerą?
Džordžtauno universiteto profesorius Cal Newport knygoje „So Good They Can’t Ignore You“ atliko išsamų tyrimą ir priėjo prie išvados, kuri gali nustebinti: aistra dažniausiai yra ne karjeros priežastis, o jos pasekmė. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kodėl „aistros hipotezė“ dažnai nuveda klystkeliais ir kokią strategiją turėtumėte rinktis, jei norite jausti tikrą pasitenkinimą savo veikla.
Steve’o Jobso mitas: ką iš tikrųjų mums sako sėkmės istorijos?
Vienas garsiausių idėjos, kad reikia dirbti tik tai, kam jauti didžiulę aistrą, gynėjų buvo „Apple“ įkūrėjas Steve’as Jobsas. Savo garsiojoje kalboje Stanfordo universitete jis ragino absolventus nenurimti, kol neras to, ką iš tikrųjų mėgsta veikti.
Tačiau, jei atidžiau pažvelgsime į paties S. Jobso biografiją, pamatysime kiek kitokį vaizdą. Jaunystėje S. Jobsas nebuvo aistringas technologijų entuziastas ar verslo genijus, svajojantis pakeisti pasaulį kompiuteriais. Jo tikrieji interesai sukosi aplink Rytų mistiką, dzenbudizmą ir istoriją. Jei jaunasis Steve’as būtų aklai sekęs tuo metu jį užvaldžiusia aistra, tikėtina, kad šiandien jį žinotumėme kaip dzenbudizmo mokytoją, o ne technologijų magnatą.
Tai mus atveda prie pirmosios svarbios pamokos: mes dažnai painiojame priežastį su pasekme. Mes manome, kad pirmiausia reikia jausti aistrą veiklai, ir tik tada jos imtis. Realybėje dažniausiai nutinka atvirkščiai – mes imame mėgti tai, ką darome gerai.
Kodėl nuolatinės aistros paieškos sukelia nerimą?
C. Newport savo knygoje aprašo reiškinį, kurį vadina „aistros hipoteze“. Tai įsitikinimas, kad kažkur egzistuoja tas vienas idealus darbas, kuris jums skirtas, ir jei jį rasite, akimirksniu tapsite laimingas.
Štai kaip šis mąstymas veikia jūsų psichologiją ir kodėl jis gali būti žalingas:
- Nuolatinis kvestionavimas. Net jei turite neblogą darbą, aistros hipotezė verčia jus nuolat savęs klausti: „Ar tai tikrai TA veikla? Ar aš tikrai tuo degu?“ Tai sukelia lėtinį nepasitenkinimą.
- Mažų sunkumų sureikšminimas. Kadangi tikitės, kad „tikrasis pašaukimas“ turi teikti nuolatinį džiaugsmą, bet kokie darbiniai sunkumai ar nuobodžios užduotys interpretuojami kaip ženklas, kad esate neteisingame kelyje.
- Šokinėjimas. Vyrai pradeda dažnai keisti darbus, ieškodami tos mistinės „kibirkšties“, bet niekur jos neranda, nes neįdeda pakankamai laiko tapti meistrais.
Tyrimai rodo, kad dauguma žmonių neturi jokių išankstinių profesinių aistrų, kurias galėtų tiesiogiai paversti karjera. Kanados psichologas Robert J. Vallerand atliko tyrimą su studentais ir nustatė, kad absoliuti dauguma jų aistrų (šokiai, ledo ritulys, slidinėjimas, skaitymas) yra hobio lygio interesai. Tik mažiau nei 4 proc. aistrų buvo susijusios su darbu ar išsilavinimu. Bandymas šiuos hobius paversti pragyvenimo šaltiniu dažnai baigiasi nusivylimu, nes hobis tampa prievole.
Psichologijos mokslo atstovai pabrėžia, kad motyvacija nėra stebuklingas variklis, kuris veikia savaime – ji dažniausiai atsiranda proceso eigoje, kai pradedame matyti savo darbo rezultatus ir jaučiame kompetenciją, o ne prieš pradedant veiklą.
Meistriškumo mąstysena: alternatyva, kuri veikia
Jei aklas sekimas savo pomėgiais gali nuvesti į aklavietę, koks yra teisingas kelias? C. Newport siūlo radikalų požiūrio keitimą. Jis tai vadina meistriškumo mąstysena (angl. craftsman mindset).
Esminis skirtumas tarp šių dviejų požiūrių yra klausimas, kurį sau užduodate:
- Aistros mąstysena: „Ką šis darbas gali duoti man?“ (Fokusas į tai, ką gaunate: laimę, pinigus, pripažinimą).
- Meistriškumo mąstysena: „Ką aš galiu duoti šiam darbui?“ (Fokusas į tai, kokią vertę sukuriate).
Meistriškumo mąstysena išlaisvina. Kai nustojate nuolat matuoti savo laimės lygį ir pradedate fokusuotis į tai, kaip tapti geresniu specialistu, paradoksalu, bet pradedate jaustis geriau. Jūs perimate kontrolę.
Trys ingredientai, kurie iš tikrųjų daro darbą mėgstamą
Mokslo bendruomenė jau seniai tiria, kas žmones daro laimingus darbe. Atsakymas nėra mistinė „aistra“. Remiantis Savi-determinacijos teorija (Self-Determination Theory), tikrąjį pasitenkinimą darbe sukuria trys baziniai elementai:
- Autonomija (Laisvė). Jausmas, kad kontroliuojate savo dieną, savo užduotis ir sprendimus.
- Kompetencija (Meistriškumas). Jausmas, kad esate geras tame, ką darote. Tai suteikia pasitikėjimo ir orumo.
- Ryšys (Bendrystė). Jausmas, kad jūsų darbas yra svarbus kitiems ir kad esate dalis komandos.
Pastebėkite – nė vienas iš šių elementų nereikalauja išankstinės aistros konkrečiai industrijai. Jūs galite jausti autonomiją ir kompetenciją būdamas tiek programuotoju, tiek gydytoju ar staliumi. Svarbiausia – kaip gerai atliekate savo darbą. Kuo geresni tampate (kompetencija), tuo daugiau pasitikėjimo ir laisvės jums suteikia aplinka (autonomija).
Kaip pritaikyti šią strategiją savo gyvenime?
Jei jaučiate, kad esate įstrigęs arba nepatenkintas savo karjera, neskubėkite rašyti pareiškimo išeiti iš darbo ir pirkti bilieto į Balį „savęs paieškoms“. Vietoje to, pabandykite pritaikyti meistriškumo strategiją ten, kur esate dabar.
1. Ignoruokite „vidinį kritiką“
Nustokite savęs klausti „ar tai mano svajonių darbas?“. Šis klausimas yra toksiškas ir verčia susitelkti į tai, kas jums nepatinka. Vietoje to paklauskite savęs: „Kaip aš galiu atlikti šią užduotį taip gerai, kad rezultatas nustebintų net mane patį?“.
2. Kaupkite „Karjeros kapitalą“
C. Newport įveda terminą „karjeros kapitalas“. Tai yra jūsų reti ir vertingi įgūdžiai. Norint gauti retą ir vertingą darbą (kuris yra įdomus, gerai apmokamas ir suteikia laisvę), jūs turite pasiūlyti kažką mainais. Tas „kažkas“ yra jūsų meistriškumas. Susitelkite į vieną sritį ir tapkite joje nepakeičiamu.
3. Ieškokite sunkumų, o ne patogumo
Mėgstama veikla dažnai tapatinama su lengvumu. Meistriškumas reikalauja priešingo – sąmoningo lipimo iš komforto zonos. Jei darbe jaučiatės patogiai, greičiausiai nustojote augti. Ieškokite projektų, kurie jus gąsdina, mokykitės įrankių, kurie atrodo sudėtingi.
4. Būkite kantrūs
Tikrasis užsidegimas darbui yra meistriškumo šalutinis produktas, o meistriškumui reikia laiko. Nesitikėkite greitų rezultatų. Kaip rodo daugybė sėkmės istorijų, tikroji meilė darbui dažnai ateina po kelerių metų sunkaus, bet prasmingo darbo, kai pradedate matyti savo pastangų vaisius.
Išvada: Jūsų karjera yra jūsų rankose
Patarimas daryk tai, ką mėgsti yra pavojingas, jei jis suprantamas kaip pasyvus laukimas, kol „teisingas“ darbas jus suras ir padarys laimingą. Tai perkelia atsakomybę nuo jūsų ant likimo.
Būti vyru, kuris vadovaujasi meistriškumo mąstysena, reiškia prisiimti atsakomybę. Tai reiškia suprasti, kad pasitenkinimas darbu yra uždirbamas, o ne randamas. Tai kelias, reikalaujantis disciplinos, kantrybės ir noro tobulėti, tačiau jo pabaigoje laukia ne tik sėkminga karjera, bet ir gilus, tvarus pilnatvės jausmas.
Tad kitą kartą, kai pajusite nepasitenkinimą darbe, užuot ieškoję naujos „aistros“, pabandykite tapti tokiu geru specialistu, kad jūsų tiesiog būtų neįmanoma ignoruoti.
