1922 metais garsus psichiatras Carlas Jungas priėmė sprendimą, kuris daugeliui atrodė keistas. Jis nusipirko žemės sklypą Bollingene, Šveicarijoje, ir ten pasistatė paprastą, dviejų aukštų akmeninį bokštą. Tai nebuvo vasarnamis poilsiui ar pabėgimui nuo darbo. Priešingai – tai buvo vieta, skirta darbui.
Kiekvieną rytą C. Jungas užsirakindavo privačiame kabinete, kurio raktą turėjo tik jis vienas, ir dvi valandas skirdavo visiškai neblaškomam rašymui ir mąstymui. Ten nebuvo elektros, o šilumą skleidė tik židinys. Būtent šiame bokšte, atsiribojęs nuo Ciuricho triukšmo, C. Jungas sukūrė analitinę psichologiją – teoriją, kuri pakeitė mūsų supratimą apie pasąmonę.
Ši istorija nėra tik romantiškas pasakojimas apie praeitį. Tai puikus pavyzdys to, ką Džordžtauno universiteto profesorius Cal Newportas vadina giliu darbu (angl. Deep Work). Šiandien, kai mūsų dėmesį nuolat atakuoja socialiniai tinklai, el. laiškai ir momentinės žinutės, gebėjimas susikaupti tampa ne tik retu įgūdžiu, bet ir tikra XXI amžiaus supergalia.
Kviečiu jus pasigilinti, kodėl sąmoningam vyrui verta išmokti „išjungti triukšmą“ ir kaip tai gali tapti jūsų didžiausiu konkurenciniu pranašumu.
Kas iš tiesų yra gilus darbas?
Daugelis iš mūsų painioja užimtumą su produktyvumu. Mes atsakome į laiškus, dalyvaujame susitikimuose, naršome informaciją ir dienos pabaigoje jaučiamės išsunkti, nors apčiuopiamo rezultato nematyti. C. Newportas tai vadina sekliu darbu (angl. Shallow Work) – tai logistinio pobūdžio užduotys, kurios nereikalauja didelių kognityvinių pastangų ir dažnai atliekamos blaškantis. Tokį darbą lengva atkartoti, todėl jis nesukuria didelės vertės.
Priešingybė tam yra gilus darbas. Tai profesinė veikla, atliekama visiško susikaupimo būsenoje, be jokių trikdžių, maksimaliai išnaudojant savo protinius gebėjimus. Būtent tokios pastangos kuria naują vertę, tobulina jūsų įgūdžius ir yra sunkiai atkartojamos.
Pagalvokite apie tai: ar kada nors bandėte parašyti svarbią strategiją ar išmokti naują programavimo kalbą, kas 10 minučių tikrindami telefoną? Tai neįmanoma. Norint išmokti sunkius dalykus greitai, reikia izoliuoti atitinkamus neuronų grandynus smegenyse, kad aplink juos susiformuotų mielinas – medžiaga, leidžianti signalams keliauti greičiau ir tiksliau. Blaškymasis šį procesą sustabdo.
XXI amžiaus ekonomikos dėsnis: nugalėtojas pasiima viską
Kodėl jums tai turėtų rūpėti būtent dabar? Ekonomistai Erikas Brynjolfssonas ir Andrew McAfee argumentuoja, kad technologijų, ar, kitaip tariant, „išmaniųjų mašinų“, atsiradimas keičia darbo rinką. Vidutiniški darbuotojai, atliekantys rutinines užduotis, tampa pakeičiami algoritmų. Tačiau yra trys grupės žmonių, kurie šioje naujoje ekonomikoje ne tik išliks, bet ir klestės:
- Aukštos kvalifikacijos darbuotojai, gebantys dirbti su sudėtingomis mašinomis ir duomenimis (pvz., duomenų analitikai, tokie kaip Nate Silver).
- Superžvaigždės – savo srities geriausieji. Kadangi technologijos leidžia dirbti nuotoliniu būdu, įmonėms nebereikia samdyti „gero“ vietinio specialisto, jos gali samdyti geriausią pasaulyje (pvz., programuotoją Davidą Heinemeierį Hanssoną).
- Savininkai, turintys kapitalo investuoti į naujas technologijas.
Jei neturite milijonų investicijoms, jums lieka pirmieji du keliai. Norint tapti savo srities meistru ar išmokti valdyti sudėtingas sistemas, jums būtinas gilus darbas. Jei negalite mokytis sunkių dalykų greitai ir kurti aukščiausios kokybės produktų, rizikuojate likti užribyje.
„Dėmesio likučiai“: kodėl multitaskingas yra mitas
Vienas dažniausių vyrų pasiteisinimų: „Aš galiu daryti kelis darbus vienu metu“ arba „Aš tik greitai patikrinsiu el. paštą“. Mokslas rodo, kad tai – saviapgaulė.
Minesotos universiteto profesorė Sophie Leroy atliko tyrimus apie reiškinį, kurį ji pavadino dėmesio likučiais (angl. Attention Residue). Jos tyrimai rodo, kad kai pereinate nuo užduoties A prie užduoties B, jūsų dėmesys nepersijungia akimirksniu. Dalis jūsų dėmesio lieka „įstrigusi“ prie pirmosios užduoties, ypač jei ji nebuvo baigta ar buvo nutraukta.
Tai reiškia, kad jei dirbdami prie svarbaus projekto „tik trumpam“ žvilgtelėsite į gautą laišką, jūsų smegenyse liks to laiško šešėlis. Jūs grįžtate prie darbo, bet jūsų kognityviniai gebėjimai yra sumažėję. Nuolatinis šokinėjimas tarp užduočių paverčia jus mažiau efektyviu, net jei jaučiatės labai užimtas.
Kaip susikurti savo „Bollingeno bokštą“?
Jums nebūtina statyti akmeninės pilies Šveicarijoje, kad pasiektumėte gilaus darbo būseną. Svarbiausia yra turėti aiškią filosofiją ir rutiną. C. Newportas išskiria kelis būdus, kaip integruoti šį darbą į savo kasdienybę:
- Vienuolio (Monastic) filosofija. Tai radikalus atsiribojimas nuo visų trikdžių. Pavyzdžiui, rašytojas Nealas Stephensonas neturi viešo el. pašto adreso, kad galėtų visą laiką skirti knygų rašymui. Tai tinka nedaugeliui, bet yra itin efektyvu.
- Dviejų režimų (Bimodal) filosofija. Jūs padalijate savo laiką: dalį skiriate visiškam susikaupimui (pvz., 4 dienas per savaitę ar vieną sezoną per metus), o likusį laiką esate atviras pasauliui. Taip darė C. Jungas – jis atsiribodavo bokšte, bet Ciuriche vadovavo aktyviai klinikai.
- Ritminė (Rhythmic) filosofija. Tai bene geriausias būdas daugumai šiuolaikinių vyrų. Jūs paverčiate gilų darbą įpročiu, pavyzdžiui, keldamiesi kasryt 5:30 val. ir dirbdami 2 valandas prieš prasidedant dienos chaosui. Reguliarumas sumažina poreikį naudoti valią.
- Žurnalistinė (Journalistic) filosofija. Gebėjimas persijungti į gilų darbą bet kurią laisvą akimirką – kai vaikai miega ar kai atsiranda 30 minučių tarp susitikimų. Tai reikalauja didelės disciplinos ir tinka jau patyrusiems „gilaus darbo“ praktikams.
Ką daryti šiandien?
Pradėkite nuo mažų žingsnių. Pripažinkite, kad jūsų dėmesys yra ribotas išteklius. Jei norite pasiekti daugiau – tiek karjeroje, tiek asmeniniame tobulėjime – turite nustoti švaistyti jį menkniekiams.
Pabandykite rytoj ryte, bent 90 minučių, išjungti telefoną, uždaryti el. pašto programą ir skirti visą dėmesį vienai, pačiai svarbiausiai užduočiai. Tai gali būti jūsų pirmasis žingsnis link asmeninės „Bollingeno bokšto“ ramybės ir profesinės sėkmės.
Gilus darbas yra sunkus. Bet, kaip sako rašytoja Winifred Gallagher: „Aš gyvensiu susikaupusį gyvenimą, nes tai yra geriausia rūšis“. Ar jūs pasiruošę prisijungti?
