Įsivaizduokite tobulą darbą. Tikriausiai jame turėtumėte daug laisvės spręsti, kada ir kaip atlikti užduotis. Tikėtina, kad uždirbtumėte solidų atlyginimą, jaustumėte prasmę, o kolegos vertintų jūsų nuomonę. Skamba kaip planas, tiesa?
Dauguma vyrų, siekiančių profesinių aukštumų, nori būtent šių dalykų: autonomijos, poveikio, kūrybiškumo ir finansinio saugumo. Mes dažnai manome, kad jei tikrasis pašaukimas egzistuoja, jis savaime suteiks visas šias privilegijas.
Tačiau čia susiduriame su realybe, kurią savo knygoje „So Good They Can’t Ignore You“ negailestingai atskleidžia Cal Newport. Šie geidžiami darbo atributai yra reti ir vertingi. O elementarūs ekonomikos dėsniai mus moko paprastos tiesos: jei norite įsigyti kažką reto ir vertingo, jūs turite pasiūlyti kažką mainais, kas taip pat būtų reta ir vertinga.
Šiame straipsnyje aptarsime karjeros kapitalo teoriją. Tai pragmatiškas, be galo veiksmingas požiūris, kuris paaiškina, kodėl vieni žmonės gauna svajonių darbo sąlygas, o kiti lieka nusivylę, nors ir turi daug „drąsos“ ar „užsidegimo“.
Rinka nėra labdara: Pasiūlos ir paklausos dėsnis jūsų karjeroje
Daugelis vyrų į karjerą žiūri pro rožinius lūkesčių akinius. Mes dažnai galvojame: „Aš noriu darbo, kuriame jausčiausi gerai“. Tačiau darbo rinkai (jūsų darbdaviui, klientams, partneriams) iš esmės nerūpi, ko jūs norite. Jiems rūpi tik tai, ką jūs galite pasiūlyti.
C. Newport tai vadina karjeros kapitalo teorija. Jos esmė susideda iš trijų žingsnių:
- Svajonių darbo savybės (laisvė, dideli pinigai, lankstumas) yra retos ir vertingos.
- Pagal pasiūlos ir paklausos dėsnį, norėdami gauti šias savybes, turite pasiūlyti retus ir vertingus įgūdžius.
- Šie įgūdžiai ir sudaro jūsų karjeros kapitalą.
Jei bandysite reikalauti didelės laisvės ar pagarbos neturėdami sukaupę pakankamai kapitalo (t. y. nebūdami išskirtinai geri savo srityje), jūsų pastangos bus bergždžios. Tai tas pats, kas eiti į prabangių automobilių saloną ir bandyti įsigyti naujausią modelį, kišenėje turint tik gerus ketinimus. Be valiutos sandoris neįvyks. Karjeroje ta valiuta yra jūsų meistriškumas.
Kodėl „drąsa“ be kapitalo veda į pražūtį?
Šiandieninėje populiariojoje kultūroje dažnai girdime istorijas apie žmones, kurie metė „nuobodžius ofiso darbus“, išvyko į egzotiškas šalis ir tapo laimingais laisvai samdomais specialistais. Tai sukuria iliuziją, kad svarbiausia yra drąsa žengti žingsnį ir pasipriešinti sistemai.
Tačiau C. Newport knygoje pateikia kontrastingus pavyzdžius, kurie puikiai iliustruoja kapitalo svarbą. Palyginkime dvi situacijas, kurios atskleidžia, kas nutinka, kai ignoruojame karjeros kapitalo dėsnį.
Istorija apie nesėkmę: kai drąsa prasilenkia su realybe
Knygoje aprašoma moteris, pavadinkime ją Lina, kuri dirbo reklamos srityje, bet jautėsi nelaiminga ir suvaržyta. Ji nusprendė mesti darbą ir tapti jogos instruktore bei atidaryti savo studiją, nors turėjo tik minimalų pradinį paruošimą (vos mėnesio trukmės kursus).
Rezultatas? Finansinis krachas. Kodėl? Nes jogos instruktorių rinka yra perpildyta, o ji neturėjo jokio išskirtinio kapitalo (retų įgūdžių ar unikalios metodikos), už kurį klientai būtų pasiryžę mokėti didelius pinigus. Ji turėjo tik drąsos ir aistrą, bet neturėjo kapitalo.
Istorija apie sėkmę: kai laisvė yra uždirbama
Kitas pavyzdys – Joe Duffy, grafikos dizaineris. Jis taip pat norėjo daugiau laisvės ir kūrybinės saviraiškos. Tačiau užuot metęs darbą impulsyviai, jis metų metus tobulino savo įgūdžius agentūroje, kol tapo vienu geriausių logotipų kūrėjų rinkoje.
Jo įgūdžiai tapo tokie vertingi (didžiulis karjeros kapitalas), kad jis galėjo diktuoti savo sąlygas: iš pradžių gavo autonomiją agentūros viduje, vėliau įkūrė savo įmonę ir galiausiai galėjo sau leisti dirbti iš sodybos miškuose, slidinėti vidury darbo dienos ir rinktis tik tuos projektus, kurie jam patinka.
Šios istorijos moko mus svarbios pamokos: kontrolė, laisvė ir mėgstama veikla yra kapitalo dividendai. Jūs negalite jų pasiimti avansu.
Kaip kaupti karjeros kapitalą?
Jei sutinkame su prielaida, kad sėkmė priklauso nuo mūsų gebėjimo pasiūlyti rinkai kažką vertingo, kyla esminis klausimas – kaip tą vertę sukurti? Kaip tapti tuo „nepakeičiamu“?
1. Atsisakykite „aistros mąstysenos“ vardan „meistriškumo mąstysenos“
C. Newport išskiria dvi mąstysenas. Dauguma žmonių vadovaujasi aistros mąstysena (passion mindset), kuri nuolat klausia: „Ką šis darbas gali duoti man? Ar jis mane džiugina?“. Tai veda į nuolatinį nepasitenkinimą ir blaškymąsi.
Norint kaupti kapitalą, reikia pereiti prie meistriškumo mąstysenos (craftsman mindset). Ji klausia: „Ką aš galiu duoti šiam darbui? Kokią vertę aš sukuriu?“. Tai išlaisvina jus nuo egoistinio nerimo ir leidžia susikoncentruoti į tai, ką galite kontroliuoti – savo darbo kokybę.
2. Tapkite „toks geras, kad jūsų neįmanoma ignoruoti“
Ši frazė, pasiskolinta iš komiko Steve’o Martino, yra viso C. Newport požiūrio ašis. Nesvarbu, ar esate programuotojas, pardavimų vadybininkas, ar stalius – jūsų tikslas nėra tiesiog „atbūti“ valandas. Jūsų tikslas yra tapti tokiu geru, kad rinka neturėtų kito pasirinkimo, kaip tik pripažinti jūsų vertę.
3. Taikykite „sąmoningą praktiką“
Karjeros kapitalas neauga savaime vien tik praleidžiant valandas darbe. Daugelis žmonių pasiekia „priimtiną lygį“ ir nustoja tobulėti. Norint tapti meistru, reikia sąmoningos praktikos (angl. deliberate practice). Tai reiškia nuolatinį savęs stūmimą už komforto ribų, sudėtingų užduočių ieškojimą ir atvirumą kritikai.
Ar jūsų dabartinis darbas tinka kapitalo kaupimui?
Svarbu paminėti, kad ne kiekviena darbo vieta yra tinkama karjeros kapitalo auginimui. C. Newport išskiria tris diskvalifikacinius veiksnius. Jei jūsų darbas atitinka bent vieną iš jų, tikėtina, kad net ir didžiausios pastangos neatneš norimų rezultatų, ir verta svarstyti apie pokyčius:
- Nėra galimybių tobulėti: Darbas nesiūlo jokių galimybių įgyti retų ir vertingų įgūdžių (pvz., monotoniškas darbas, kurį lengva pakeisti bet kuo kitu).
- Vertybinis konfliktas: Darbas, jūsų manymu, yra beprasmis arba net žalingas pasauliui. Sunku išlaikyti motyvaciją tapti meistru srityje, kurią niekinate.
- Toksiška aplinka: Jūs esate priverstas dirbti su žmonėmis, kurių nuoširdžiai nemėgstate.
Tačiau visais kitais atvejais – net jei darbas atrodo nuobodokas ar „ne tas vienintelis“ – tai yra puiki aikštelė pradėti kaupti kapitalą.
Išvada: Investuokite į save
Vyrai dažnai ieško greitų sprendimų ar „karjeros laiptų“, kurie leistų peršokti kelis etapus. Karjeros kapitalo teorija nėra greitas triukas. Tai ilgojo laikotarpio investavimo strategija.
Jūs investuojate savo laiką, dėmesį ir valią į retų įgūdžių tobulinimą. Pradžioje grąža gali atrodyti maža. Tačiau sukaupus kritinę masę kapitalo, atsiveria durys, kurios kitiems lieka užrakintos: galimybė rinktis įdomiausius projektus, dirbti lanksčiu grafiku, gauti aukščiausią rinkos atlygį ir jausti tikrą pasitenkinimą savo veikla.
Tad šiandien paklauskite savęs ne „ar man patinka šis darbas?“, o „kokį karjeros kapitalą aš kaupiu šiuo metu?“. Ar aš tik atlieku savo pareigas, ar tikslingai tampu meistru?
