Pradžia Be kategorijos Tyla prieš audrą: kaip stoicizmo principai padeda išlikti nepalaužiamam

Tyla prieš audrą: kaip stoicizmo principai padeda išlikti nepalaužiamam

Nuo Marko Aurelijaus iki šių dienų: kodėl gebėjimas valdyti savo reakcijas yra didžiausia vyro stiprybė.

26
0
graikų stoiko statula vidury gatvės

Įsivaizduokite situaciją: rytinis pikas, vėluojate į svarbų susitikimą, o vairuotojas prieš jus staiga kerta juostą ir vos nesukelia avarijos. Tuo pat metu telefone sumirksi pranešimas apie problemą darbe. Jūsų pulsas padažnėja, rankos gniaužia vairą, o burnoje kaupiasi keiksmažodžiai.

Tai yra lūžio taškas. Tą akimirką jūs turite pasirinkimą. Galite sprogti, pasiduoti pykčiui ir leisti išorinėms aplinkybėms sugadinti jūsų dieną (o gal ir reputaciją). Arba galite pasinaudoti įrankiais, kuriuos prieš tūkstančius metų sukūrė Senovės Graikijos filosofai.

Šiuolaikinis pasaulis yra pilnas triukšmo, streso ir dirgiklių. Būtent todėl senovės stoicizmo principai šiandien yra aktualesni nei bet kada anksčiau. Tai nėra filosofija apie sėdėjimą po medžiu; tai yra operacinė sistema veiksmui chaoso akivaizdoje.

Mitai apie bejausmį vyrą

Dažnai stoicizmas klaidingai suprantamas kaip emocijų neturėjimas ar jų užgniaužimas. Manoma, kad stoikas – tai akmeniniu veidu sėdintis žmogus, kuriam niekas nerūpi. Tai netiesa.

Tikrasis stoicizmas moko ne nejausti emocijų, o netapti jų vergu. Tai gebėjimas jausti baimę, pyktį ar nusivylimą, bet neleisti šioms emocijoms diktuoti jūsų veiksmų. Tai skirtumas tarp impulsyvios reakcijos (gyvuliškas instinktas) ir sąmoningo atsako (žmogiškas pasirinkimas).

Pagrindinis ginklas: Kontrolės dichotomija

Stoicizmo šerdis remiasi viena paprasta, bet gyvenimą keičiančia taisykle, kurią suformulavo vergas- filosofas Epiktetas:

„Yra dalykai, kurie priklauso nuo mūsų, ir dalykai, kurie nepriklauso.“

Skamba banaliai? Pagalvokite giliau.

  • Jūs negalite kontroliuoti: ekonomikos, oro, kitų žmonių nuomonės apie jus, eismo spūsčių, praeities įvykių.
  • Jūs galite kontroliuoti: savo mintis, savo vertinimus, savo žodžius ir, svarbiausia, savo veiksmus.

Dauguma vyrų praranda ramybę būtent todėl, kad bando kontroliuoti tai, kas jiems nepavaldu. Jie šaukia ant televizoriaus, nervinasi dėl lietaus ar pyksta dėl kolegos elgesio. Tai tas pats, kas pykti ant akmens, kad jis kietas.

Kai tikrai įsisavinate šį principą, atsiranda neįtikėtina laisvė. Kai nutinka kažkas blogo, pirmasis jūsų klausimas turėtų būti: „Ar aš galiu tai pakeisti?“. Jei taip – veikite. Jei ne – priimkite tai ir judėkite toliau. Viskas, kas yra už jūsų kontrolės ribų, neturi teisės drumsti jūsų vidinės ramybės.

Kuo dažniau praktikuosite tai mažuose dalykuose, tuo lengviau bus ištverti dideles gyvenimo krizes.

Tarp stimulo ir reakcijos

Garsus psichologas ir Holokaustą išgyvenęs Viktoras Franklis sakė: „Tarp stimulo ir atsako yra erdvė. Toje erdvėje slypi mūsų laisvė ir galia pasirinkti savo atsaką.“

Stoicizmo praktika padeda tą erdvę praplėsti. Kai jus kas nors įžeidžia, jūsų instinktas sako „ginkis“ arba „pulk atgal“. Stoikas toje erdvėje sustoja ir paklausia savęs:

  1. Ar tai tiesa?
  2. Ar šio žmogaus nuomonė man svarbi?
  3. Ar mano pyktis situaciją pagerins, ar pablogins?

Markas Aurelijus, Romos imperatorius, kuris valdė didžiausią pasaulio imperiją nuolatinio karo ir maro metu, savo dienoraštyje rašė: „Geriausias kerštas – nebūti tokiam kaip tavo priešas.“ Kai prarandate savitvardą, jūs pralaimite. Kai išliekate ramus, jūs dominuojate situacijoje.

Kaip treniruoti stoicizmą kasdienybėje?

Kaip ir raumenys, charakteris reikalauja treniruočių. Štai trys pratimai:

1. Rytinė peržiūra (Premeditatio Malorum)

Ryte, gerdami kavą, trumpam pagalvokite apie tai, kas šiandien gali nutikti ne taip. Galbūt vėluosite, galbūt kažkas bus grubus. Tai nėra pesimizmas – tai pasiruošimas. Kai tai nutiks, jūs nebūsite užkluptas netikėtai. Jūs pasakysite sau: „Aš to tikėjausi. Aš tam pasiruošęs.“

2. Savanoriškas diskomfortas

Kartais specialiai rinkitės sunkesnį kelią. Išsimaudykite po šaltu dušu. Praleiskite vieną valgį. Išeikite pasivaikščioti blogu oru. Tai primena jūsų kūnui ir protui, kad diskomfortas nėra mirtinas. Kuo dažniau praktikuosite tai mažuose dalykuose, tuo lengviau bus ištverti dideles gyvenimo krizes.

3. Vakarinė refleksija

Vakare paklauskite savęs: „Kur šiandien aš praradau kontrolę? Ką rytoj galiu padaryti geriau?“. Būkite sau atviras, bet nebauskite savęs. Tai tiesiog duomenys tobulėjimui.

Stoicizmo principai nėra skirti tam, kad taptumėte robotu. Jie skirti tam, kad taptumėte uola audringoje jūroje – stabiliu atskaitos tašku sau, savo šeimai ir savo aplinkai. Ramybė yra didžiausia jėgos išraiška.