Nuo pat vaikystės berniukams kalama į galvą – turi būti stiprus, turi už save pastovėti, turi „išsikovoti“ pagarbą. Dažnai šis „išsikovojimas“ nejučia tapatinamas su agresija, dominavimu ir gebėjimu įbauginti. Susidaro įspūdis, kad pagarba – tai trofėjus, kurį laimi tas, kuris garsiausiai rėkia, yra fiziškai stipriausias ar drąsiausiai demonstruoja savo pranašumą. Bet ar tai, ką gauname per baimę, iš tiesų yra pagarba?
Pagalvokime apie griežtą, nuolat piktą viršininką. Pavaldiniai jo bijo. Jie vykdo jo nurodymus, linksi galvomis ir niekada neprieštarauja. Ar jie jį gerbia? Veikiausiai ne. Už nugaros jie jį vadina tironu, tyčiojasi iš jo ir laukia dienos, kada galės išeiti iš darbo. Baimė priverčia paklusti, tačiau ji niekada nesukuria lojalumo, pasitikėjimo ar nuoširdaus pripažinimo.
Tikroji pagarba yra kur kas gilesnis ir tvaresnis jausmas. Ji ne reikalaujama, o tyliai uždirbama. Ir jos pamatas slypi ne išorinėje jėgoje, o vidinėje tvirtybėje – savivertėje.
Baimės spąstai: trumpalaikė iliuzija, o ne pagarba
Bandymas pelnyti pagarbą per baimę yra slidus kelias, vedantis į vienatvę. Žmogus, kuris pasikliauja bauginimu, nuolat turi palaikyti savo, kaip grėsmės, įvaizdį. Jis turi nuolat įrodinėti savo jėgą, nes giliai viduje bijo, kad be šios kaukės jis bus niekas. Tai reikalauja milžiniškų emocinių pastangų ir kuria nuolatinę įtampą.
Toks „gerbiamas“ žmogus niekada negali būti tikras, ar aplinkiniai yra su juo nuoširdžiai. Ar draugai yra tikri draugai? Ar partnerė myli jį, o gal tiesiog bijo palikti? Baimės pagrindu sukurti santykiai yra trapūs. Dingus baimei, dingsta ir tariama pagarba.
Kaip rašoma pripažintame portale Psychology Today, baimė ir pagarba aktyvuoja visiškai skirtingas smegenų sritis. Baimė įjungia „kovok arba bėk“ režimą, o pagarba yra susijusi su socialinio ryšio ir pasitikėjimo centrais. Jų neįmanoma jausti vienu metu tam pačiam asmeniui.
Savivertė – tikrosios pagarbos pamatas
Taigi, jei ne baimė, tai kas? Atsakymas paprastas, bet nelengvai pasiekiamas: tikroji pagarba iš kitų yra tiesioginis atspindys pagarbos, kurią jaučiame patys sau. Tai vadinama saviverte.
Savivertė – tai ne arogancija ar egoizmas. Tai tylus, vidinis žinojimas, kad esi vertingas toks, koks esi, su visais savo privalumais ir trūkumais. Tai supratimas, kad tavo laikas, mintys ir jausmai yra svarbūs. Kai vyras gerbia save, jis natūraliai pradeda elgtis taip, kad jį gerbtų ir kiti:
- Jis brangina savo laiką. Jis nevėluoja ir neleidžia, kad kiti nuolat vėluotų į susitikimus su juo.
- Jis laikosi duoto žodžio. Jo „taip“ reiškia „taip“, o „ne“ – „ne“. Jis nebesimėto pažadais, kurių negali ištesėti.
- Jis nubrėžia aiškias ribas. Jis ramiai ir tvirtai pasako, koks elgesys jam yra nepriimtinas, ir neleidžia kitiems tų ribų peržengti.
Svarbiausia, kad visa tai jis daro ne iš pykčio ar noro įrodyti savo viršenybę, o iš vidinės ramybės ir pagarbos sau.
Trys stulpai, ant kurių laikosi tikroji pagarba
Savivertė yra pamatas, tačiau ant jo reikia pastatyti tvirtą pastatą. Tikroji pagarba laikosi ant trijų pagrindinių stulpų: kompetencijos, integriteto ir empatijos.
Kompetencija: darykite tai, ką sakote, ir darykite tai gerai
Žmones natūraliai traukia ir jie gerbia tuos, kurie yra savo srities profesionalai. Nesvarbu, ar esate programuotojas, statybininkas, menininkas ar vadybininkas – gilinkite savo žinias ir įgūdžius. Tapkite tuo žmogumi, į kurį kolegos kreipiasi patarimo, nes žino, kad jūs išmanote savo darbą.
Kompetencija – tai ne tik profesiniai gebėjimai. Tai ir patikimumas. Jei pažadėjote draugui padėti persikraustyti – būkite ten laiku ir padarykite viską, ką galite. Jei įsipareigojote atlikti projektą – atlikite jį kokybiškai ir laiku. Veiksmai kalba garsiau už bet kokius žodžius. Pagarba ateina tiems, kurie savo vertę įrodo darbais.
Integritetas: jūsų žodžiai ir veiksmai sutampa
Integritetas – tai charakterio tvirtumas. Tai principas gyventi pagal savo vertybes, net kai niekas nemato. Ar esate sąžiningas su kitais ir su savimi? Ar laikotės tų pačių standartų sau, kokių tikitės iš kitų?
Žmogus, turintis integralumą, yra nuspėjamas gerąja prasme. Aplinkiniai žino, kad juo galima pasitikėti, nes jo moralinis kompasas yra stabilus. Jis neapkalbinės už nugaros, neišduos paslapties ir nebandys pasipelnyti kitų sąskaita. Būtent toks vidinis tvirtumas, o ne išorinis kietumas, kelia gilią ir ilgalaikę pagarbą.
Empatija: gerbkite kitus, kad gerbtų jus
Tai, ko gero, pats svarbiausias ir dažnai labiausiai ignoruojamas pagarbos dėmuo. Legendinis autorius Dale’as Carnegie savo knygoje „Kaip įsigyti draugų ir daryti įtaką žmonėms“ pabrėžė vieną esminę tiesą: žmonės labiausiai trokšta jaustis svarbūs ir išgirsti.
Tikroji pagarba yra dvipusio eismo gatvė. Jei norite, kad gerbtų jus, pirma išmokite gerbti kitus.
- Aktyviai klausykitės. Kai žmogus kalba, negalvokite, ką atsakysite. Iš tiesų girdėkite, ką jis sako.
- Pripažinkite kito žmogaus jausmus. Net jei nesutinkate su jo nuomone, galite pasakyti: „Suprantu, kodėl taip jautiesi.“
- Nenuvertinkite kitų. Nesvarbu, ar tai valytoja, ar direktorius – kiekvienas žmogus yra vertas pagarbos.
Empatija nėra silpnumo ženklas. Atvirkščiai, tai didžiausios vidinės stiprybės ir pasitikėjimo savimi įrodymas. Tik stiprus žmogus nebijo pripažinti kito žmogaus vertės.
Galiausiai, tikroji pagarba – tai ne tikslas, o kelionė. Tai kasdienių pasirinkimų rezultatas. Rinkdamiesi ne baimę, o savivertę, ne dominavimą, o įkvėpimą, ne agresiją, o charakterio tvirtumą, mes kuriame tokią savo versiją, kurią ne tik gerbs kiti, bet, svarbiausia, kurią besąlygiškai gerbsime mes patys.
