6:00 ryto. Suskamba žadintuvas. Jūsų lova šilta, kambaryje vėsu, o vakarykštė diena buvo beprotiškai sunki. Jūsų smegenys per sekundės dalį sugeneruoja puikų argumentą: „Pamiegok dar pusvalandį. Sportuoti galėsi ir rytoj. Juk organizmui reikia poilsio.“
Jūs paspaudžiate „Snausti“. Jūs pralaimėjote.
Mes visi tai patyrėme. Tačiau Markas Laurenas, žmogus, kuris rengė JAV specialiųjų operacijų karius misijoms, kuriose klaidos kaina yra gyvybė, tai vadina labai paprastai: jūs pasirinkote komfortą, o ne rezultatą.
Saviugda ir fizinis pasirengimas prasideda ne sporto salėje ir ne virtuvėje. Jie prasideda jūsų galvoje. Šiame straipsnyje, remdamiesi Lauren’o patirtimi ir psichologijos principais, išnagrinėsime, kaip veikia „vidinis priešas“ ir kaip jį nugalėti.
Kodėl mes kuriame pasiteisinimus?
Pasiteisinimai nėra tiesiog nekalti paaiškinimai. Tai gynybinis mechanizmas. Mūsų smegenys yra užprogramuotos taupyti energiją ir vengti diskomforto.
Markas Laurenas savo knygoje „You Are Your Own Gym“ (liet. „Jūs esate jūsų pačių sporto salė“) teigia, kad kaskart, kai praleidžiate treniruotę dėl kokios nors priežasties (išskyrus rimtą ligą ar traumą), jūs tiesiog priimate sprendimą, kad tas pasiteisinimas jums yra svarbesnis už jūsų tikslą.
Tai žiauri tiesa. Jei sakote „neturiu laiko“, iš tikrųjų sakote „savo dienotvarkėje šiam tikslui nesuteikiu prioriteto“. Laurenas pastebi, kad 20–30 minučių treniruotė sudaro mažiau nei 1,2 proc. jūsų paros laiko. Ar tikrai neturite tam laiko?
Komfortas yra progreso priešas
Specialiųjų pajėgų atrankose instruktoriai greitai pastebi tuos, kurie neatiduoda 100% jėgų. Laureno verdiktas tokiems kariams būdavo griežtas: „Jūs akivaizdžiai vertinate savo komfortą labiau nei savo pasirodymą“.
Problema ta, kad pasidavimas tampa įpročiu. Kaskart, kai nusileidžiate pasiteisinimui, jūs stiprinate tą silpnumo raumenį. Tačiau gera žinia ta, kad atsparumas taip pat yra treniruojamas. Kiekvieną kartą, kai peržengiate „nenoriu“ ribą, jūsų valia stiprėja.
Pamoka iš nesėkmės: kaip 2 atsilenkimai pakeitė mąstymą
Markas Laurenas nėra antžmogis, kuriam viskas sekėsi nuo pat pradžių. Jo asmeninė istorija yra puikus pavyzdys, kad sėkmė yra pasirinkimas, o ne duotybė.
Pirmojo bandymo patekti į elitinį karinį kursą metu jis patyrė fiasko. Po 9 savaičių alinančių treniruočių, per galutinį vertinimą, griežtas instruktorius neužskaitė jo atsilenkimų dėl netinkamos rankų padėties. Jam pritrūko vos 2 atsilenkimų.
Rezultatas? Jis buvo išmestas iš kurso ir grąžintas į pačią pradžią.
Tą akimirką jis turėjo milijoną priežasčių pasiduoti: sistema neteisinga, instruktorius priekabus, jis per daug pavargęs. Tačiau jis pasirinko kitą kelią. Jis suprato, kad sėkmė priklauso tik nuo jo gebėjimo „padėti save į šalį“ – ignoruoti savo ego ir diskomfortą dėl galutinio tikslo.
Strategija #1: Pažink savo priešą (užsirašykite pasiteisinimus)
Kaip kovoti su pasiteisinimais? Pirmiausia juos reikia identifikuoti. Laurenas siūlo paprastą, bet veiksmingą pratimą: paimkite popieriaus lapą ir surašykite savo pasiteisinimus.
Dažniausi melai, kuriuos sau sakome:
- „Aš per daug pavargęs.“
- „Šiandien bloga nuotaika.“
- „Man reikia atsipalaiduoti.“
- „Pradėsiu nuo pirmadienio.“
- „Neturiu laiko“ .
Ką daryti su šiuo sąrašu? Kai matote šias frazes užrašytas ant popieriaus, įvyksta lūžis – jos praranda savo galią. Jos nustoja būti „objektyviomis priežastimis“ ir tampa tuo, kas yra iš tikrųjų – tiesiog nenaudingais pasiteisinimais.
Laurenas pataria: įdėmiai peržiūrėkite šį sąrašą ir priimkite sprendimą dabar, kol esate ramybės būsenoje. Nuspręskite, kad kai kitą kartą jūsų protas pasiūlys vieną iš šių frazių (o jis tikrai pasiūlys), jūs atpažinsite tai kaip „priešo balsą“ ir vis tiek imsitės veiksmo. Tai tarsi skiepas – jūs susipažįstate su virusu iš anksto, kad vėliau organizmas nebereaguotų.
Strategija #2: Atvirkštinis planavimas (kaip planuoja kariai)
Noras „būti geresnės formos“ nėra tikslas. Tai svajonė. Kariai misijas planuoja naudodami „atvirkštinio planavimo“ metodą (angl. backwards planning).
- Nustatykite galutinį tikslą: Jis turi būti konkretus ir išmatuojamas. Pavyzdžiui: „Po 10 savaičių noriu padaryti 50 atsispaudimų be pertraukos“ arba „Noriu numesti 5 kg riebalų“.
- Planuokite atgal: Ką turite padaryti 9-ąją savaitę, kad pasiektumėte tikslą 10-ąją? Ką turite padaryti 5-ąją? Ką turite padaryti šiandien?
Turėdami aiškų planą, jūs nebeturite erdvės deryboms su savimi. Jūs tiesiog vykdote planą.
Strategija #3: „Tik 10 minučių“ taisyklė
Sunkiausia dalis visada yra pradžia – tas momentas, kai reikia pakilti nuo sofos ar išlipti iš lovos. Laurenas siūlo psichologinį triuką: apgaukite save.
Pasakykite sau: „Aš pasportuosiu tik 10 minučių. Padarysiu tik apšilimą ir kelis pratimus. Jei po to vis dar norėsiu sustoti – sustosiu.“
Dažniausiai nutinka stebuklas. Kai tik pradedate judėti, kraujas pradeda tekėti greičiau, išsiskiria endorfinai, ir tas „nepakeliamas nuovargis“ išgaruoja. 10 minučių virsta pilnaverte treniruote. O net jei ir sustosite po 10 minučių – tai vis tiek geriau nei nulis.
Jūsų kūnas – jūsų tvirtovė
Markas Laurenas stebisi žmonėmis, kurie skiria begalę laiko ir pinigų savo butų remontui ar automobilių priežiūrai, bet visiškai apleidžia savo kūną.
„Jūsų tikrieji namai yra ne jūsų butas ar namas, o jūsų kūnas,“ – rašo jis. „Tai vienintelė vieta, kurioje jūsų siela ir protas gyvens tol, kol vaikščiosite šia žeme“.
Rūpinimasis savimi nėra savanaudiškumas. Tai būdas geriau tarnauti kitiems. Būdami stiprūs, sveiki ir energingi, jūs tampate geresniais tėvais, partneriais ir darbuotojais. Jūsų artimieji nusipelno geriausios, stipriausios jūsų versijos.
Nustokite laukti „tobulo laiko“. Tobulas laikas neegzistuoja. Egzistuoja tik šis momentas ir jūsų sprendimas: ar pasiduosite pasiteisinimui, ar žengsite žingsnį tikslo link?
