Ar pažįstamas jausmas, kai per susirinkimą išsakai, tavo manymu, genialią idėją, o kambaryje stoja tyla? Arba kai matai, kaip kolegą paaukština, ir tyliai sau pagalvoji: „Aš to nusipelniau labiau, bet manęs tiesiog nepastebi“? Šis bejėgiškumo jausmas, lyg būtum nematomas arba nuolat neįvertintas, yra vienas didžiausių charizmos ir asmeninės galios žudikų. Ir dažniausiai jo šaknys slypi ne aplinkiniuose, o mūsų pačių galvoje.
Praėjusiame straipsnyje sutarėme, kad charizma – tai ne magija, o įgūdis. Tačiau prieš statant namą, reikia paruošti tvirtus pamatus. Charizmos atveju, tie pamatai – tai tavo mąstysena. Jei pasąmoningai save laikai auka, jokie bendravimo triukai nepadės. Šiandien panirsime giliau ir atpažinsime tris pagrindinius mąstymo spąstus, kurie galbūt ir tau neleidžia atskleisti savo potencialo.
Ar atpažįsti save? Aukos mąstysena ir jos veidai
Andrew Leigh savo knygoje „Charizma“ teigia, kad didžiausia kliūtis kelyje į stipresnį asmeninį poveikį yra aukos mąstysena. Tai vidinė nuostata, kad įvykiai tau tiesiog nutinka, o tu neturi galios jų kontroliuoti. Visi mes kartais įkrentame į šią duobę, tačiau svarbiausia – laiku save atpažinti. Pažiūrėkime, ar kuris nors iš šių tipų tau neprimena savęs.
1. „Vargšas“: pasaulis prieš mane
Šis tipas gyvena nuolatinėje savigailoje. Jo galvoje nuolat sukasi mintys: „Jei tik būčiau aukštesnis/protingesnis/gražesnis…“ , „Aš tiesiog nemoku laisvai bendrauti“ , „Kodėl niekas nemato, koks aš geras specialistas?“. „Vargšas“ nuoširdžiai tiki, kad jam tiesiog „neduota“, todėl net nebando keistis. Bet kokią kritiką jis priima asmeniškai, kaip įrodymą, kad yra nevykėlis, o komplimentus girdi retai, nes aplinkiniams tiesiog nusibosta jį guosti.
2. „Kaltintojas“: kalti visi, tik ne aš
Priešingai nei „vargšas“, „kaltintojas“ visada žino, kas kaltas dėl jo nesėkmių. Ir tai niekada nebūna jis pats. Tai gali būti bloga mokykla, nesupratingi tėvai, neteisingas viršininkas ar visa įmonės kultūra. Jo mėgstamiausios frazės: „Mano nuomonės čia niekas neklauso“ , „Neturiu pakankamai galių, kad kažką pakeisčiau“ arba „Čia išgirsta tik tuos, kurie garsiausiai rėkia“. Kaltindamas kitus, jis atima iš savęs bet kokią galią veikti, nes jei kaltas kažkas kitas, tai ir sprendimas – ne jo rankose.
3. „Stebėtojas“: saugiausia – nieko nedaryti
Tai galbūt labiausiai paplitęs ir klastingiausias tipas. „Stebėtojas“ renkasi pasyvumą, nes tai atrodo saugu. Jis laikosi nuošalyje, stebi viską iš šono ir laukia, kuo viskas baigsis. Jo devizas – „Geriau neišsišokti“. Toks žmogus susirinkimuose dažnai tyli, o paklaustas atsako aptakiai, bijodamas rizikuoti ir atskleisti savo tikrąją nuomonę. Aplinkiniai tokį elgesį gali palaikyti paslaptingumu, bet iš tiesų tai – baimė ir atsakomybės vengimas, kuris bendravime sukuria „juodąją skylę“ – tuštumą, kurią kiti turi užpildyti.
Kelias į pokyčius: kaip tapti „nugalėtoju“?
Atpažinai save? Puiku. Tai – pirmas ir svarbiausias žingsnis. Dabar metas išlipti iš aukos vaidmens ir tapti savo gyvenimo „nugalėtoju“. Tai nereiškia, kad turi tapti agresyvus ar visada laimėti. Tai reiškia perimti atsakomybę į savo rankas.
Prisiimk atsakomybę
Vietoj to, kad klaustum „Kodėl man taip nutiko?“, klausk „Ką aš galiu padaryti kitaip?“. Jei tavo idėja nesulaukė palaikymo, „nugalėtojas“ negalvoja, kad kolegos kvaili. Jis galvoja: „Galbūt nepakankamai aiškiai pristačiau? Kaip galėčiau patobulinti savo pasiūlymą?“ Jis girdi kritiką ir naudoja ją kaip įrankį tobulėjimui, o ne kaip lazdą savęs plakimui.
Ieškok galimybių, o ne kliūčių
Aukos mąstysena verčia matyti problemas, o „nugalėtojo“ – galimybes. Artėja svarbus projektas, kuriam reikės daryti prezentaciją? „Auka“ tyliai tikisi, kad jo nepasirinks, nes bijo viešai kalbėti. „Nugalėtojas“ mato tame progą – galimybę įveikti baimę, tapti matomesniam ir praktikuoti savo charizmos efektą.
Kurk naujas situacijas
Nelauk, kol kas nors tave pakvies, pastebės ar duos šansą. „Nugalėtojas“ pats kuria progas. Užuot laukęs, kol kas nors tave supažindins su svarbiu žmogumi, prieik ir prisistatyk pats. Turi idėją naujam projektui? Surink komandą ir imkis iniciatyvos, nelaukdamas viršininko palaiminimo.
Pirmas praktinis žingsnis: pratimas su veidrodžiu
Kelias iš aukos mąstysenos prasideda nuo savęs pažinimo. Knygos autorius siūlo vieną paprastą, bet neįtikėtinai galingą pratimą.
Atrask ramų kampelį, kur tavęs niekas netrukdys. Pasiimk veidrodį (geriausia tokį, kuriame matai ne tik veidą) ir penkias minutes be pertraukos žiūrėk sau į akis. Nesijuok, nenusisuk, tiesiog žiūrėk. Ką matai? Kokia tavo veido išraiška? Ar žmogus veidrodyje atrodo laimingas, susirūpinęs, piktas, o gal pavargęs?.
Šio pratimo tikslas – ne grožėtis savimi. Tikslas – pamatyti save iš šono, be vidinio kritiko balso. Tai pirmas žingsnis link objektyvaus savęs suvokimo, kuris yra stipriausias ginklas prieš savigraužą ir kaltinimų paieškas.
Atsikratyti įpročio mąstyti kaip auka – tai ne vienos dienos darbas. Bet jau šiandien gali pradėti stebėti save. Pagauk save, kai imi gailėtis savęs ar ieškoti kaltų. Kai tai atpažinsi, jau būsi pusiaukelėje į pokyčius. O kitame straipsnyje pakalbėsime apie konkretų įgūdį, kuris leis tavo mintims įgauti realų pavidalą – iškalbą.
