Nusipirkti gerą konjako butelį yra tik pusė darbo. Kita pusė– mokėti juo pasimėgauti. Deja, būtent čia daroma daugiausia klaidų. Holivudo filmai ir seni įpročiai suformavo klaidingą įvaizdį: vyras, sėdintis odiniame krėsle, rankoje laikantis milžinišką apvalią taurę ir šildantis ją delnais.
Kaip savo knygoje „Cognac: The Story of the World’s Greatest Brandy“ rašo ekspertas Nicholas Faith, konjakas yra vienas sudėtingiausių gėrimų pasaulyje, reikalaujantis ne tik laiko, bet ir tinkamos technikos. Šiame straipsnyje sugriausime populiarius mitus ir pateiksime profesionalią instrukciją, kaip atskleisti visą šio gėrimo potencialą.
Pirmasis mitas: „baliono“ formos taurė
Tai turbūt didžiausias nesusipratimas konjako kultūroje. Tradicinė, didelė, apvali taurė trumpa kojele (vadinama snifter arba balloon) atrodo įspūdingai, bet techniškai ji netinka kokybiškam konjakui.
Kodėl? Nicholas Faith paaiškina: didelis paviršiaus plotas leidžia greitai garuoti alkoholiui. Kai kišate nosį į tokią taurę, pirmiausia gaunate stiprų alkoholio garų smūgį, kuris „užmuša“ uoslę ir neleidžia pajusti subtilių gėlių ar vaisių aromatų. Tokios taurės tiko XIX a., kai konjakas buvo pilstomas tiesiai iš statinės ir buvo gerokai aštresnis, tačiau šiuolaikiniam, rafinuotam gėrimui reikia ko kito.
Ką rinktis? Tikras žinovas renkasi tulpės formos taurę (tulip glass). Ji turi ilgesnę kojelę (kad rankos šiluma neperkaitintų gėrimo) ir siaurėjantį viršų. Ši forma veikia kaip kaminas – ji sukoncentruoja aromatus ir nukreipia juos tiesiai į nosį, leisdama pajusti visus sluoksnius.
Temperatūra: šildyti ar nešildyti?
Matėte, kaip barmenai ar mėgėjai kaitina taurę virš žvakės liepsnos? Pamirškite tai. Tai barbarizmas.
Per didelė šiluma išbalansuoja gėrimą: alkoholis išgaruoja per greitai, palikdamas tik sunkų, plokščią skonio pojūtį. Nicholas Faith rekomenduoja konjaką gerti kambario temperatūros (apie 18– 20 °C).
Jei gėrimas per šaltas (pvz., atneštas iš rūsio), užtenka palaikyti taurę delne keletą minučių. Jūsų kūno šiluma yra viskas, ko reikia, kad „pažadintumėte“ aromatus.
Ragavimo ritualas: žingsnis po žingsnio
Norėdami patirti tai, ką prancūzai vadina dégustation, vadovaukitės šiais žingsniais:
1. Akys (L’Oeil)
Pakelkite taurę prieš šviesą. Įvertinkite spalvą ir skaidrumą.
- Ašaros (The Legs): Pasukite taurę, kad skystis padengtų sieneles. Stebėkite, kaip formuojasi lašeliai („ašaros“) ir kaip lėtai jie teka žemyn. Kuo lėčiau teka „ašaros“, tuo konjakas senesnis, klampesnis ir turtingesnis. Tai rodo gerą alkoholio ir glicerolio balansą.
2. Nosis (Le Nez)
Tai svarbiausia dalis. N. Faith pabrėžia, kad 80 % malonumo suteikia būtent uoslė.
- Pirmasis įkvėpimas: Nekiškite nosies giliai į taurę. Laikykite ją ties krūtine ar smakru. Čia turėtumėte pajusti lakiausius aromatus – gėles (jazminus, našlaites) arba vaisius.
- Antrasis įkvėpimas: Priartinkite taurę. Dabar atsiskleidžia gilesnės natos – vanilė, ąžuolas, prieskoniai.
- Rancio paieška: Jei turite seną konjaką (XO ar senesnį), ieškokite rancio – specifinio kvapo, primenančio graikinius riešutus, džiovintus grybus, seną sūrį ar cigarų dėžutę. Tai – ilgo brandinimo ženklas, apie kurį rašėme straipsnyje Kaip gaminamas konjakas: terroir, dviguba distiliacija ir ąžuolo magija.
3. Burna (La Bouche)
Pirmasis gurkšnis turi būti mažas. Prancūzai sako, kad reikia „kramtyti“ gėrimą. Palaikykite jį burnoje, leiskite pasiekti visas liežuvio zonas.
- Jaunas konjakas (VS) bus aštresnis, vaisiškesnis.
- Senas konjakas (XO) bus aksominis, aliejingas.
4. Poskonis (La Finale)
Tai, kas lieka nurijus. Tai vadinama „ilgiu“ (length). Kokybiško konjako skonis burnoje gali išlikti keletą minučių ar net ilgiau. Jei skonis dingsta akimirksniu – geriate prastą gėrimą.
Ką daryti su vandeniu ir ledu?
Ar galima į konjaką pilti vandens? Taip. Tiesą sakant, keli lašai kambario temperatūros vandens gali „atrakinti“ labai seną ir stiprų konjaką, sumažindami alkoholio koncentraciją ir išlaisvindami paslėptus aromatus. Tai panašu į viskio ragavimo principus.
O kaip ledas? Ledas užšaldo aromatus ir tinka tik jaunam konjakui (VS ar VSOP), jei geriate jį kaip aperityvą. Apie tai, kada ledas yra priimtinas, plačiau kalbėsime kitame straipsnyje [Konjakas kokteiliuose ir deriniuose: griauname mitus].
Pabaigai
Ragavimas yra asmeninė kelionė. Nicholas Faith primena, kad svarbiausia yra ne aklai sekti taisykles, o suprasti, kodėl jos egzistuoja. Tulpės formos taurė ir tinkama temperatūra nėra snobizmas– tai fizika, padedanti jums gauti maksimalią vertę už sumokėtus pinigus.
Kitą kartą įsipylę konjako, skirkite jam laiko. Pauostykite, palaukite, pasukite taurę. Pagarba gėrimui visada atsiperka skoniu.
O jei norite pasitikrinti žinias apie tai, ką reiškia užrašai ant jūsų ragaujamo butelio, grįžkite į straipsnį [Konjakas ir jo etiketės: ką iš tiesų reiškia VS, VSOP ir XO?].
Visą informaciją apie šį kilnų gėrimą rasite mūsų pagrindiniame gide Konjakas – kilmingiausias pasaulio gėrimas: išsamus gidas džentelmenui.
