Jei būtumėte vaikščioję Harvardo universiteto koridoriais 1876-aisiais, tikriausiai būtumėte atkreipę dėmesį į energingą, kiek ekscentrišką pirmakursį, vardu Theodore’as Rooseveltas. Jo bendramoksliams jis atrodė kaip žmogus, kurio dėmesys beviltiškai išbarstytas: boksas, imtynės, šokiai, poezijos skaitymai ir aistringas gamtos tyrinėjimas (jo nuomojamame kambaryje nuolat atsirasdavo naujų iškamšų, kas kėlė siaubą šeimininkei).
Atrodytų, kad su tokiu plačiu interesų spektru ir aktyviu socialiniu gyvenimu, mokslams laiko tiesiog nelieka. Ir iš tiesų, skaičiuojama, kad būsimasis JAV prezidentas mokslams skirdavo ne daugiau kaip ketvirtadalį savo dienos. Galėtumėte pamanyti, kad jo pažymiai buvo vidutiniški? Anaiptol. Pirmaisiais metais jis gavo aukščiausius įvertinimus penkiuose iš septynių kursų.
Kaip tai įmanoma? Atsakymas slypi strategijoje, kurią Cal Newportas savo knygoje „Deep Work“ vadina „Ruzvelto spurtu“ (angl. Roosevelt Dashes). Tai metodas, kuris gali padėti jums, šiuolaikiniam vyrui, susigrąžinti savo dėmesio aštrumą ir pasiekti stulbinamų rezultatų per trumpesnį laiką.
Šiandienos straipsnyje kviečiu jus ne tik susipažinti su šia istorine strategija, bet ir suprasti, kodėl jūsų gebėjimas susikaupti yra lygus raumeniui, kurį reikia treniruoti, ir kaip nuolatinis „bėgimas nuo nuobodulio“ tą raumenį atrofuoja.
Dėmesio paradoksas: kodėl negalite „tiesiog susikaupti“?
Daugelis vyrų koncentraciją vertina kaip įprotį – pavyzdžiui, dantų valymą. Mes manome: „Aš žinau, kaip susikaupti, tiesiog dabar to nedarau, nes neturiu motyvacijos. Kai reikės, susikaupsiu“. Tačiau C. Newportas ir moksliniai tyrimai rodo, kad tai klaidingas požiūris.
Koncentracija nėra vienkartinis sprendimas; tai yra įgūdis, kurį reikia treniruoti. Jei visą dieną leidžiate savo protui blaškytis – tikrinate telefoną vos pajutę nuobodulį eilėje prie kasos ar laukdami draugo – jūs aktyviai treniruojate savo smegenis būti išsiblaškiusiomis.
Stanfordo universiteto profesorius Cliffordas Nassas atliko tyrimus, kurie parodė nerimą keliančią tiesą: nuolatinis dėmesio perjunginėjimas (angl. multitasking) fiziškai keičia smegenis. Žmonės, kurie nuolat blaškosi, praranda gebėjimą filtruoti nereikšmingą informaciją. C. Nassas teigė: „Jie išsiugdė proto įpročius, dėl kurių jiems tampa neįmanoma būti susikaupusiems“.
Tai reiškia, kad negalite tikėtis, jog darbe staiga „įjungsite“ gilaus darbo režimą, jei likusį laiką treniruojate savo smegenis vengti bet kokios protinės įtampos ar nuobodulio. Norint dirbti giliai, reikia išmokti „apkabinti nuobodulį“ (angl. Embrace Boredom).
Ruzvelto metodas: intensyvumas vietoj ilgų valandų
Grįžkime prie jaunojo T. Ruzvelto. Jo paslaptis buvo ne ilgos valandos bibliotekoje, o beprotiškas intensyvumas. Jis planuodavo savo dieną atmesdamas visas paskaitas, treniruotes ir pietus. Likusį laiką, kuris dažnai nebūdavo ilgas, jis skirdavo tik mokslams.
Tačiau jis ne šiaip sėdėdavo prie knygų. Jis dirbdavo su tokiu susikaupimu, kad galėdavo įveikti užduotis per žymiai trumpesnį laiką nei jo bendraamžiai. Biografas Edmundas Morrisas rašė: „Laikas, kurį jis praleisdavo prie stalo, buvo palyginti trumpas, tačiau jo koncentracija buvo tokia intensyvi <…>, kad jis galėjo sau leisti daugiau laisvo laiko nei dauguma“.
Šis metodas remiasi paprasta lygtimi:
Atliktas darbas = (Praleistas laikas) x (Fokuso intensyvumas).
Dauguma mūsų bandome kompensuoti mažą intensyvumą didindami laiką (sėdime biure iki vėlumos), tačiau T. Ruzveltas darė atvirkščiai – jis maksimaliai padidino intensyvumą, kad galėtų sumažinti laiką.
Kaip pritaikyti „Ruzvelto spurtą“ savo gyvenime?
Norint ištreniruoti savo dėmesio raumenį, nereikia tapti JAV prezidentu. Galite pradėti nuo paprastų pratimų, kurie veikia kaip intervalinės treniruotės jūsų smegenims.
Štai kaip tai padaryti:
- Identifikuokite gilią užduotį. Pasirinkite darbą, kuris reikalauja didelio protinio susikaupimo (pvz., ataskaitos rašymas, strategijos kūrimas, programavimas).
- Nustatykite agresyvų terminą. Įvertinkite, kiek laiko paprastai skirtumėte šiai užduočiai, ir drastiškai sumažinkite tą laiką. Pavyzdžiui, jei manote, kad straipsniui parašyti reikia 2 valandų, duokite sau 1 valandą.
- Sukurkite būtinybę. Pasidėkite laikmatį matomoje vietoje. Jūsų tikslas – ne šiaip pabandyti, o būtinai spėti atlikti darbą iki signalo.
- Dirbkite su visišku intensyvumu. Vienintelis būdas spėti – visiškai eliminuoti bet kokį blaškymąsi. Jokių el. laiškų, jokių kavos pertraukėlių, jokio svajojimo. Turite pulti užduotį su kiekvienu laisvu savo neuronu.
Pradėkite nuo vieno tokio „spurto“ per savaitę. Tai veiksminga, nes dirbtiniai terminai priverčia jus pasiekti koncentracijos lygį, kuris anksčiau atrodė neįmanomas.
Kodėl verta „apkabinti nuobodulį“?
Be intensyvių treniruočių, turite pakeisti ir savo požiūrį į poilsį. C. Newportas siūlo taisyklę: „Darykite pertraukas ne nuo blaškymosi, o nuo fokuso“.
Ką tai reiškia? Užuot bandę kartais pailsėti nuo interneto (vadinamasis „skaitmeninis detoksas“), darykite atvirkščiai – suplanuokite laiką, kada galite naudotis internetu, o visą kitą laiką griežtai laikykitės taisyklės būti atsijungusiam.
Net jei laukiate draugo kavinėje ir jis vėluoja 5 minutes – netraukite telefono. Leiskite sau pajusti nuobodulį. Šis jausmas yra signalas, kad jūsų dėmesio raumuo „dega“ ir stiprėja. Gebėjimas išbūti su savo mintimis be išorinio stimulo yra vienas svarbiausių žingsnių kelyje į aštrų protą ir gilius profesinius pasiekimus.
Tapkite savo dėmesio šeimininku. Kaip T. Ruzveltas, jūs galite nuveikti daugiau per trumpesnį laiką ir likusią dienos dalį skirti tam, kas jums iš tiesų teikia džiaugsmą – ar tai būtų gamta, sportas, ar laikas su šeima.
