Ar pažįstate kolegų, kurie toje pačioje srityje dirba 10 ar 20 metų, tačiau jų įgūdžiai atrodo įstrigę vidutiniame lygmenyje? Jie dirba daug, jie dirba ilgai, bet jie netampa geresni. Kodėl taip nutinka?
Mums, vyrams, dažnai peršama mintis: „Tiesiog stenkis, dirbk sunkiai, ir sėkmė ateis“. Tačiau Cal Newport knygoje „So Good They Can’t Ignore You“ atskleidžia nepatogią tiesą: sunkus darbas savaime negarantuoja meistriškumo.
Galite praleisti 10 000 valandų mušinėdami kamuolį į sieną, bet tai nepadarys jūsų profesionaliu tenisininku. Galite 10 metų rašyti ataskaitas, bet tai nepadarys jūsų puikiu rašytoju.
Šiame straipsnyje aptarsime sąmoningos praktikos (angl. deliberate practice) koncepciją. Tai yra raktas, skiriantis tikrus ekspertus nuo tų, kurie tiesiog „turi daug stažo“. Jei norite kaupti karjeros kapitalą (apie kurį kalbėjome praeitame straipsnyje), privalote išmokti dirbti ne daugiau, o protingiau.
Kodėl patirtis nėra lygu kompetencijai?
Daugelis iš mūsų patenka į spąstus, kuriuos psichologai vadina „automatinio atlikimo plynaukšte“.
Kai pradedate naują darbą ar mokotės naujo įgūdžio (pvz., vairuoti automobilį), pradžioje jaučiate įtampą. Jūsų smegenys intensyviai dirba, formuojasi naujos jungtys. Jūs tobulėjate greitai. Tačiau pasiekus tam tikrą lygį, kai veiksmai tampa įprasti ir „pakankamai geri“, tobulėjimas sustoja. Jūs pradedate veikti autopilotu.
C. Newport pabrėžia esminį skirtumą:
- Įprastas darbas: Tai užduočių atlikimas naudojant jau turimus įgūdžius. Jūs siekiate rezultato, stengdamiesi padaryti kuo mažiau klaidų.
- Sąmoninga praktika: Tai veikla, skirta būtent įgūdžių gerinimui. Jūs sąmoningai ieškote savo silpnųjų vietų ir jas „remontuojate“.
Jei jūsų karjera susideda tik iš įprasto darbo, jūs netobulėjate. Jūs tiesiog kartojate tą pačią patirtį vėl ir vėl. Kaip sako senas posakis: „Kai kurie žmonės turi ne 10 metų patirtį, o vienerių metų patirtį, pakartotą 10 kartų“.
Kas iš tikrųjų yra sąmoninga praktika?
Sąmoningos praktikos terminą išpopuliarino mokslininkas K. Anders Ericsson (kurį dažnai cituoja C. Newport). Šis metodas turi labai specifinius bruožus, kurie dažnai prieštarauja tam, ką mes vadiname „maloniu darbu“.
1. Tai nėra malonu (ir tai yra gerai)
Viena svarbiausių C. Newport įžvalgų yra ta, kad sąmoninga praktika reikalauja pastangų ir diskomforto. Jei tai, ką darote, jums sekasi lengvai ir smagiai – tai nėra praktika. Tai mėgavimasis savo gebėjimais (ką C. Newport vadina „srauto būsena“).
Meistriškumas gimsta ten, kur jaučiate protinę įtampą. Tai tas momentas, kai programuotojas bando suprasti visiškai naują, sudėtingą algoritmą, arba kai pardavėjas analizuoja savo nesėkmingą skambutį, ieškodamas klaidų. Tai vargina, bet būtent šis „tempimas“ augina raumenis – tiek sporto salėje, tiek karjeroje.
2. Būtinas grįžtamasis ryšys
Jūs negalite praktikuotis vakuume. Jums reikalingas tiesioginis ir dažnai negailestingas grįžtamasis ryšys.
- Šachmatininkas iškart mato, ar jo ėjimas buvo geras (kompiuteris arba oponentas jį nubaudžia).
- Muzikantas girdi, kai pagauna neteisingą natą.
Tačiau biuro darbuotojams tai sunkiau. Mes dažnai vengiame kritikos. C. Newport pataria: jei norite tapti meistru, turite patys ieškoti kritikos. Klauskite vadovo ne „ar viskas gerai?“, o „ką galėjau padaryti geriau?“.
3. Intensyvus fokusas
Sąmoninga praktika neįmanoma, jei tuo pat metu tikrinate elektroninį paštą ar naršote telefone. Tai reikalauja visiško susitelkimo į vieną konkretų aspektą, kurį norite pagerinti.
Kaip pritaikyti sąmoningą praktiką savo darbe?
C. Newport pastebi, kad sportininkams ir muzikantams lengviau – jų srityse praktika yra aiškiai apibrėžta. Tačiau kaip tai pritaikyti vadybininkui, inžinieriui ar rinkodaros specialistui?
Štai keletas strategijų vyrams, norintiems paspartinti savo profesinį augimą:
Nusistatykite „tempimo“ tikslus
Nelaukite, kol viršininkas duos sudėtingą užduotį. Susigalvokite ją patys. Jei esate programuotojas, pabandykite parašyti kodą nauja, jums nepažįstama kalba. Jei esate viešojo kalbėjimo srityje – pasisiūlykite padaryti prezentaciją be skaidrių. Tikslas – pastatyti save į situaciją, kurioje privalote tobulėti, kad išgyventumėte.
Skaidykite įgūdžius į dalis
Nemėginkite tapti „geresniu vadybininku“ apskritai. Tai per platu. Išskaidykite tai: „Šį mėnesį mokysiuosi vesti efektyvius 15 minučių susirinkimus“. Ir praktikuokitės tik tai. Po susirinkimo paklauskite kolegos: „Ar pastebėjai, kad nukrypome nuo temos? Kaip manai, kodėl?“.
Studijuokite geriausius (ne tik konkurentus)
C. Newport siūlo analizuoti aukščiausio lygio darbus savo srityje. Jei esate rašytojas – perrašinėkite geriausius tekstus ranka, kad pajustumėte jų struktūrą. Jei strategas – analizuokite sėkmingiausių įmonių sprendimus ir bandykite atkurti jų logiką prieš sužinodami rezultatą.
Kodėl verta kentėti?
Skaitydami tai, galbūt galvojate: „Kam man to reikia? Tai skamba kaip kančia“.
Ir jūs teisūs. Sąmoninga praktika yra sunki. Būtent dėl to dauguma žmonių jos nedaro. Būtent dėl to dauguma žmonių sustoja ties „vidutiniu“ lygiu.
Čia ir slypi jūsų galimybė. Kadangi sąmoninga praktika yra tokia nepatogi, labai mažai jūsų konkurentų ja užsiima. Jei jūs, kaip sąmoningas vyras, pasirinksite šį kelią – nuolatinį, kryptingą, kartais varginantį savo įgūdžių šlifavimą – jūs labai greitai aplenksite tuos, kurie tiesiog „dirba savo darbą“.
Tai yra patikimiausias būdas sukaupti tą retą ir vertingą karjeros kapitalą, kuris galiausiai suteiks jums laisvę, pinigus ir meistriškumo jausmą.
Prisiminkite: Meistriškumas nėra dovana. Tai yra apdovanojimas už tai, kad darėte tai, ko kiti nenorėjo daryti.
