Dauguma populiariųjų kovos menų yra sukurti idealiam pasauliui. Pasauliui, kuriame Jūs turite erdvės šokinėti, atsitraukti, pasiruošti smūgiui ir atlikti estetišką suktuką. Boksininkui reikia ringo, dziudo meistrui – tatamio, o karatė atstovui – saugios distancijos
Tačiau realybė gatvėje yra kitokia. Realybė yra purvina, chaotiška ir, svarbiausia, ankšta. Konfliktai kyla sausakimšuose baruose, siauruose daugiabučių koridoriuose, liftuose ar tarp automobilių stovėjimo aikštelėje. Čia nėra vietos atšokti atgal. Čia nėra erdvės plačiam užsimojimui.
Būtent čia karaliauja Wing Chun (dar žinomas kaip Wing Tsun arba Ving Tsun). Tai vienintelė kovos sistema, kuri jaučiasi tuo patogiau, kuo mažiau erdvės ji turi. Tai sistema, kuri moko Jus ne atsitraukti nuo pavojaus, o „prilipti“ prie jo ir neutralizuoti grėsmę per atstumą, mažesnį nei ištiesta ranka.
Šiame straipsnyje, remdamiesi autoritetinga enciklopedija „Martial Arts of the World“ bei tiesioginiais didžiųjų meistrų mokymais, mes išnarstysime Wing Chun sistemą po kaulelį. Nuo „Raudonųjų Džonkų“ revoliucijos iki Bruce’o Lee evoliucijos, nuo medinio žmogaus paslapčių iki mirtinos „centrinės linijos“ geometrijos.
Ištakos: Tarp mito ir istorinės tiesos
Kaip teigiama enciklopedijoje „Martial Arts of the World“, Wing Chun istorija yra dvilypė: ji skendi rūke, kuriame susipina gražios legendos ir slapta politinė veikla. Norint suprasti stilių, reikia žinoti abi puses.
Legenda: Gervė, gyvatė ir vienuolė
Romantiškoji, žodinės tradicijos versija pasakoja apie Ng Mui – vieną iš penkių legendinių Šaolino vyresniųjų, išgyvenusių vienuolyno sudeginimą (kurį įvykdė Čingų dinastijos valdžia). Pabėgusi į Baltąjį Gervės kalną, ji stebėjo kovą tarp gervės ir gyvatės. Ng Mui pamatė, kaip gervė savo sparnais ir snapu atremia tiesmukus gyvatės kirčius, naudodama ne brutalią jėgą, o tikslius nukreipimus ir kontraatakas.
Remdamasi šiais principais, ji sukūrė naują sistemą, kuri nereikalavo didelės raumenų masės, todėl idealiai tiko moterims ir smulkesnio sudėjimo vyrams. Šį meną ji perdavė merginai, vardu Yim Wing Chun (išvertus – „Gražus Pavasaris“ arba „Amžinas Pavasaris“), kad ši galėtų apsiginti nuo vietinio bandito, norėjusio ją prievarta vesti. Mergina nugalėjo banditą, ir stilius gavo jos vardą.
Realioji istorija: Revoliucionierių kodas
Istorikai ir akademiniai šaltiniai linksta prie pragmatiškesnės versijos. Manoma, kad Wing Chun (arba Yongchun) susiformavo XIX a. Pietų Kinijoje, „Raudonųjų Džonkų“ (operos trupių, plaukiojančių laivais) aplinkoje.
Šios operos trupės dažnai buvo priedanga anti-valstybinėms slaptoms draugijoms („Triadoms“), siekiančioms nuversti mandžiūrų Čingų dinastiją ir grąžinti Mingų dinastiją. Sukilėliams reikėjo sistemos, kuri atitiktų tris kriterijus:
- Greitas paruošimas: Kariai neturėjo 10–15 metų treniruotėms, kaip Šaolino vienuoliai.
- Efektyvumas ankštose erdvėse: Kovos vyko laivuose ir siaurose Pietų Kinijos miestų gatvelėse.
- Mirtinas tikslumas: Sistema turėjo veikti prieš ginkluotus ir šarvuotus priešininkus.
Taip gimė Wing Chun – „kondensuota“ kung fu versija, atmetusi visus nereikalingus, plačius, akrobatinius judesius ir palikusi tik tai, kas veikia iškart.
Teorinis pagrindas: Fizika prieš jėgą
Wing Chun nėra tiesiog muštynės. Tai – taikomoji fizika, geometrija ir biomechanika. Didysis meistras Wong Shun Leung (žinomas kaip „Gong Sau Wong“ – kalbantis rankomis) dažnai sakydavo: „Kung Fu yra tik įgūdis. Jame nėra nieko antgamtiško. Tai mokslas apie tai, kaip panaudoti kūno struktūrą efektyviausiu būdu.“
Sistema remiasi keliais nekintamais principais.
1. Centrinės linijos teorija (Zhong Xian)
Tai yra šventasis Wing Chun Gralis. Įsivaizduokite nematomą liniją, einančią vertikaliai per Jūsų kūno centrą (nuo viršugalvio iki tarpkojo) ir tokią pat liniją per varžovo kūną.
- Gynyba: Visi Jūsų gyvybiškai svarbūs taškai (akys, nosis, gerklė, saulės rezginys, tarpkojis) yra išsidėstę ant šios ašies. Jūsų tikslas – visada laikyti savo rankas (paprastai trikampio forma) taip, kad ši linija būtų uždengta. Tai vadinama Man Sau (klausianti ranka) ir Wu Sau (sauganti ranka) koncepcija.
- Puolimas: Trumpiausias atstumas tarp dviejų taškų yra tiesė. Kol varžovas bando smūgiuoti plačiu kabliu (lanku), Jūs smūgiuojate tiesiai išilgai centrinės linijos. Jūsų smūgis visada pasieks tikslą greičiau, nes jis keliauja trumpesnį atstumą (vidinę liniją). Be to, smūgiuodami tiesiai, Jūs automatiškai „kertate“ varžovo smūgio trajektoriją ir jį nukreipiate.
2. Jėgos taupymas ir struktūra
Vakarietiškame bokse jėga dažnai generuojama per įtampą, pečių darbą ir svorio pernešimą. Wing Chun moko paradokso: atsipalaidavimas yra jėga. Įsitempęs raumuo veikia kaip stabdis. Tik atsipalaidavusi ranka gali judėti žaibiškai. Jėga generuojama smūgio pabaigoje, naudojant visą kūno struktūrą (skeletą) ir staigų alkūnės tiesimą, o ne vien peties raumenį. Meistras Ip Man pabrėždavo: „Atsipalaiduokite. Jėgą naudokite tik kontakto momentu. Būkite kaip spyruoklė, o ne kaip akmuo.“
3. Vienalaikiškumas (Lin Sil Die Dar)
Tradicinėje kovoje dažnai galioja ritmas „vienas-du“ (blokas, tada smūgis). Wing Chun tai kategoriškai atmeta kaip laiko švaistymą. Čia gynyba yra ataka. Jei varžovas smūgiuoja, Jūs ne tik blokuojate. Jūs atliekate Tan Da arba Pak Da (nukreipimas ir smūgis vienu metu). Viena ranka nukreipia varžovo jėgą, kita tą pačią akimirką smogia į jo kaklą ar smakrą. Tai dvigubai sutrumpina kovos laiką ir sukelia priešininkui šoką.
Trys formos: Nuo struktūros iki chaoso
Skirtingai nei kiti stiliai, turintys dešimtis Kata (formų), Wing Chun sistema yra stebėtinai kompaktiška. Ji turi tik tris pagrindines formas be ginklų, kurios veikia kaip „operacinės sistemos“ įdiegimas į Jūsų kūną.
Siu Nim Tao („Mažoji idėja“)
Tai pamatas ir abėcėlė. Ji atliekama stovint vietoje, Yee Jee Kim Yeung Ma stovėsenoje.
- Esmė: Išmokyti taisyklingos struktūros, alkūnių padėties (alkūnė visada turi būti nuleista žemyn ir orientuota į centrą) ir centrinės linijos pojūčio.
- Meistro įžvalga: Didysis meistras Moy Yat sakydavo: „Siu Nim Tao – tai lyg sėkla. Jei sėkla bloga, medis (kovos įgūdžiai) niekada neužaugs tvirtas.“ Jei Jūs negalite generuoti jėgos stovėdami vietoje, Jūs negalėsite jos generuoti ir judėdami.
Chum Kiu („Tilto ieškojimas“)
Kai išmokstama stovėti, reikia išmokti judėti.
- Esmė: Čia įvedamas judėjimas, posūkiai ir spyriai. Mokinys mokosi naudoti klubus jėgai generuoti ir „ieškoti tilto“ – t. y. saugiai užmegzti fizinį kontaktą su varžovo rankomis, kad galėtų jį kontroliuoti ir išvesti iš pusiausvyros.
Biu Jee („Smingantys pirštai“)
Tai pažengusiųjų forma, seniau laikyta paslaptyje ir nemokyta „pašaliniams“.
- Esmė: Ji moko, ką daryti, kai taisyklės nebeveikia. Kai Jūsų struktūra sugriauta, kai esate prispaustas ar sužeistas. Tai „avarinė“ technika, naudojanti neortodoksinius smūgius alkūnėmis ir pirštais į minkštus audinius (akis, gerklę). Tai forma, skirta grįžti į centrinę liniją, kai ji prarasta.
Chi Sao: Siela, kurią jaučia rankos
Jei paklaustumėte bet kurio meistro, kas yra Wing Chun „variklis“, atsakymas būtų vienareikšmis – Chi Sao („Lipnios rankos“). Tai unikalus jautrumo treniruočių metodas.
Mokslinis pagrindimas paprastas: kovoje artimu atstumu akys yra per lėtos. Žmogaus reakcija į vaizdinį stimulą trunka apie 0,2- 0,3 sekundės. Reakcija į lytėjimą (taktilinis refleksas) yra dešimtis kartų greitesnė.
Chi Sao metu du partneriai stovi susilietę dilbiais ir nuolat juda ciklais, bandydami rasti spragą kito gynyboje.
- Jei partneris spaudžia stipriai – Jūs nesipriešinate jėga, o „pasiduodate“ (sugeriate jėgą), praleidžiate ją pro šalį ir smūgiuojate.
- Jei partneris atsitraukia – Jūs „prilimpate“ ir sekate jį kaip šešėlis, smogdami į atsivėrusią vietą.
Tai išvysto tai, ką Bruce Lee vadino „tėkme“. Patyręs Wing Chun kovotojas gali gintis užrištomis akimis, nes jis jaučia varžovo ketinimus (jėgos vektorių pasikeitimą) per menkiausią raumenų įsitempimą dar prieš tai, kai smūgis realiai paleidžiamas.
Medinis Žmogus: Tobulas priešininkas
Vienas ikoniškiausių vaizdų kovos menų pasaulyje – žmogus, daužantis medinį stulpą. Tai Muk Yan Jong (Medinis žmogus).
Daugelis klysta manydami, kad tai skirta tik krumpliams grūdinti. Tai netiesa. Medinis žmogus yra tikslios geometrijos ir kampų mokytojas.
- Jo „rankos“ ir „koja“ yra fiksuotos ir kietos.
- Mokinys privalo išmokti tobulai judėti aplink jas, rasti tinkamus kampus atakai ir išmokti generuoti „trumpą jėgą“ (Fa Jin) itin mažame atstume.
- Tai partneris, kuris niekada nepavargsta, niekada nesiskundžia ir skausmingai baudžia už kiekvieną techninę klaidą.
Ginklai: Kartis ir peiliai
Nors Wing Chun žinomas kaip beginklė kova, norint pasiekti pilną meistriškumą, mokoma valdyti du tradicinius ginklus:
- Luk Dim Boon Kwun (Ilgoji kartis): Tai 2,5– 3 metrų ilgio kartis. Treniruotės su ja lavina neįtikėtiną viso kūno vientisumą, stabilumą ir „riešų galią“, kuri vėliau pritaikoma smūgiuose kumščiu.
- Baat Jaam Do (Peteliškės peiliai): Du trumpi, platūs peiliai. Tai ginklas, istoriškai skirtas kovai prieš ilgesnius ginklus (kardus, ietis) ankštose erdvėse. Technika remiasi tais pačiais principais kaip ir beginklė kova – gynyba ir ataka vienu metu, tikslus pjovimas ir kapojimas.
Yip Manas ir modernioji era
Negalime kalbėti apie Wing Chun nepaminėdami Didžiojo Meistro Yip Mano (Ip Man). XX a. viduryje, pabėgęs nuo komunistų režimo į Honkongą, jis atliko revoliucinį žingsnį – atvėrė šį uždarą klanų stilių plačiajai visuomenei.
Jo mokinys, vėliau tapęs pasauline kino ikona – Bruce Lee, išpopuliarino Wing Chun principus visame pasaulyje. Nors vėliau Bruce Lee sukūrė savo filosofiją (Jeet Kune Do), jis visada pabrėžė, kad jo kovos pagrindas, ypač „centrinės linijos“ teorija ir ekonomiški judesiai, yra paimti tiesiai iš Yip Mano pamokų.
Išvada: Kodėl verta rinktis Wing Chun?
Wing Chun nėra skirtas tiems, kurie nori rinkti taškus varžybose ar daryti salto. Tai nėra sportas. Tai yra grynoji išgyvenimo sistema.
- Ji tinka tiems, kurie realioje situacijoje gali nebūti patys didžiausi ar stipriausi.
- Ji tinka tiems, kurie nori jaustis saugūs liftuose, laiptinėse ir baruose – ten, kur vyksta realūs konfliktai.
- Ji tinka intelektualiems žmonėms, kurie vertina techniką, jautrumą ir strategiją labiau nei brutalią jėgą.
Tai kelias, kuris prasideda nuo „mažosios idėjos“, bet veda į didelį meistriškumą – gebėjimą valdyti ne tik savo, bet ir chaotišką pasaulio jėgą.
