Mes visi gyvename su pavojinga iliuzija. Mums atrodo, kad turime marias laiko. Sakome sau: „pažaisiu su juo savaitgalį“, „nuvešiu juos į tą kelionę kitais metais“, „kai darbai aprims, daugiau dėmesio skirsiu šeimai“. Mes elgiamės taip, lyg tėvystė būtų begalinis maratonas.
Tačiau tiesa yra kitokia. Tėvystė, bent jau ta aktyvioji jos fazė, kai esate savo vaikų pasaulio centras, yra sprintas. Ir jis baigiasi daug greičiau, nei Jūs manote. Stoikai nuolat primindavo Memento Mori (prisimink, kad mirsi) ne tam, kad gąsdintų, o tam, kad įkvėptų vertinti dabartį. Tėvystėje mums reikia panašaus priminimo: Tempus Fugit (laikas bėga).
Jei Jums reikia šalto dušo, pažiūrėkite į matematiką. Ji nemeluoja.
936 savaitgaliai
Nuo vaiko gimimo iki tol, kol jis baigs mokyklą ir (greičiausiai) paliks namus, Jūs turite maždaug 18 metų. Tai yra tik 18 vasarų. Tai yra maždaug 936 savaitgaliai.
Jei Jūsų vaikui dabar 10 metų, tai reiškia, kad daugiau nei pusė šių vasarų ir savaitgalių jau praeityje. Jų nebesugrąžinsite. Likęs laikas tirpsta kaip sniegas pavasarį.
Yra dar vienas šiurpus statistinis faktas: skaičiuojama, kad iki to laiko, kai vaikas baigia mokyklą, tėvai praleidžia apie 85-90% viso laiko, kurį kada nors praleis su savo vaiku per visą gyvenimą. Likę 10-15% bus išbarstyti per dešimtmečius – per trumpus susitikimus švenčių proga ar savaitgalio vizitus. Tai reiškia viena: Dabar yra tas laikas. Ne „vėliau“, ne „kai pasistatysime namą“, o šiandien. Šis antradienio vakaras yra ta „auksinė era“, kurios vėliau ilgėsitės.
„Šlamštinis laikas“ (angl. Junk Time) yra geriausias laikas
Modernūs tėvai, jausdami spaudimą ir laiko trūkumą, dažnai bando tai kompensuoti sugalvodami terminą „kokybiškas laikas“ (angl. Quality Time). Mes planuojame brangias atostogas, vedame vaikus į pramogų parkus, organizuojame sudėtingas veiklas, tikėdamiesi, kad šios intensyvios akimirkos atstos kasdienį nebuvimą.
Tačiau Jerry Seinfeldas, komikas ir trijų vaikų tėvas, taikliai pastebėjo: „Aš nesu kokybiško laiko fanas. Aš esu ‘šlamštinio laiko’ (angl. garbage time) fanas“.
Kas yra „šlamštinis laikas“? Tai laikas, kai valgote dribsnius ryte. Tai laikas, kai vežate vaiką į būrelį ir tiesiog klausotės muzikos. Tai tos akimirkos, kai nieko ypatingo nevyksta. Būtent tada įvyksta tikrieji pokalbiai. Būtent tada gimsta vidiniai juokeliai. Būtent tada formuojasi ryšys. Jūs negalite suplanuoti atviro pokalbio su paaugliu įrašydami jį į kalendorių „šeštadienį 14:00“. Paauglys atsiveria tada, kai atsiveria – galbūt tai bus 23:00 vakaro, kai Jūs norėsite miegoti, arba važiuojant automobiliu. Jei Jūsų nebus šalia tuo „paprastu“ metu, Jūs praleisite ir tą „kokybišką“ momentą.
Norint kokybės, reikia kiekio. Būkite šalia per „nuobodžias“ akimirkas, nes jos yra santykių pamatas.
Būkite ten, kur esate Jūsų kojos
Vienas didžiausių šiuolaikinio tėvo priešų telpa kišenėje. Išmanusis telefonas. Kiek kartų fiziškai buvote kambaryje su vaiku, bet mintimis – darbe, socialiniuose tinkluose ar naujienų sraute? Jūsų kūnas yra ant kilimo ir dėlioja lego kaladėles, bet Jūsų protas skaito el. laišką.
Vaikai tai jaučia. Jie mato ne tėtį, kuris žaidžia, o tėtį, kuris laukia, kol žaidimas baigsis, kad galėtų patikrinti telefoną. Romos imperatorius Markas Aurelijus sau primindavo: „Susitelk į tai, ką darai, lyg būtum romėnas ir vyras“. Tai reiškia – daryk vieną dalyką vienu metu. Jei esate darbe – dirbkite. Bet jei esate su vaiku – būkite su vaiku. Padėkite telefoną į kitą kambarį. Išjunkite garsą. Tos 30 minučių nepertraukiamo, tikro dėmesio yra vertos daugiau nei 5 valandos buvimo tame pačiame kambaryje su telefonu rankoje.
Išėjimo bilietas
Knygos „The Daily Dad“ autorius Ryanas Holiday dažnai primena apie koncepciją, kurią vadina „išėjimo bilietu“. Įsivaizduokite, kad šiandien yra paskutinė diena, kai galite pakelti savo vaiką ant rankų. Kada nors ta diena tikrai ateis (arba jau atėjo), ir Jūs to net nepastebėjote. Kada nors bus paskutinis kartas, kai jie paprašys pasekti pasaką. Paskutinis kartas, kai jie norės miegoti Jūsų lovoje.
Tėvystė yra serija „paskutinių kartų“. Mes dažnai skubame, norime, kad vaikai greičiau užaugtų, taptų savarankiški. „O, kad tik greičiau baigtųsi sauskelnių etapas“, „o, kad tik greičiau pradėtų eiti į mokyklą“. Atsargiai su norais. Jūs skubinate laiką, kurio ir taip turite nedaug.
Vietoj to, pabandykite į kiekvieną erzinančią situaciją pažvelgti per Tempus Fugit prizmę. Vaikas naktį atėjo į Jūsų lovą ir spardosi? Užuot pykę, pagalvokite: „Kada nors aš atiduosiu visus pasaulio pinigus, kad tik dar vieną naktį galėčiau pajusti tas mažas pėdutes“. Triukšmas namuose vargina? Kada nors namai bus tylūs ir tušti, ir ta tyla bus kurtinanti.
Ką galite padaryti šiandien?
Nelaukite atostogų. Nelaukite savaitgalio. Šiandien grįžę namo, padarykite vieną paprastą dalyką: Pamatykite savo vaikus. Ne kaip problemą, kurią reikia išspręsti (pamaitinti, nuprausti, užmigdyti), bet kaip stebuklą, kuris yra laikinas. Pažiūrėkite jiems į akis. Paklauskite, kaip praėjo diena, ir iš tikrųjų išklausykite atsakymą. Nes laikas nelaukia. 18 vasarų bėga. Kiek Jums jų liko?
