Įsivaizduok situaciją. Diena buvo… na, tiesiog diena. Nesibaigiantys susirinkimai, spaudžiantys terminai, šimtas neišspręstų problemų ir nuolatinis jausmas, kad tavo smegenys veikia 110 % pajėgumu. Pagaliau grįžti namo. Viskas, apie ką svajoji, yra tyla. Tiesiog atsisėsti, spokoti į vieną tašką ir leisti vidiniam varikliui atvėsti. Bet vos pravėrus duris, tave pasitinka mylima moteris. Ji kupina energijos, nori pasidalinti savo dienos įspūdžiais, papasakoti, kas nutiko, paklausti, kaip sekėsi tau. Ji nori ryšio.
O tu… tu nori sprukti. Ne nuo jos. Nuo visko. Ir štai čia prasideda vienas dažniausių ir labiausiai varginančių nesusipratimų porų santykiuose. Ji jaučiasi atstumta, tu – nesuprastas ir spaudžiamas į kampą. Prasideda priekaištai, tyla virsta ne ramybe, o įtemptu laukimu. Skamba pažįstamai?
Gera žinia ta, kad šis konfliktas kyla ne dėl meilės trūkumo ar blogų ketinimų. Jo šaknys slypi kur kas giliau – mūsų biologijoje. Tavo noras atsitraukti į vadinamąją vyro olą nėra egoistiška užgaida. Tai – gyvybiškai svarbus mechanizmas, kurį supratus, galima ne tik išvengti pykčių, bet ir sustiprinti santykius.
Kodėl ji nori kalbėti, o tu – tylėti? Biologijos pamoka
Tūkstančius metų vyrai ir moterys atliko skirtingas funkcijas, kurios suformavo mūsų nervų sistemas ir reakciją į stresą. Vyrai buvo medžiotojai ir gynėjai. Jų diena buvo kupina trumpų, intensyvių iššūkių, reikalaujančių maksimalios koncentracijos, greitos reakcijos ir problemų sprendimo. Moterys, tuo tarpu, buvo bendruomenės šerdis – augino vaikus, palaikė socialinius ryšius, vienu metu atliko daugybę skirtingų užduočių.
Šie skirtingi vaidmenys suformavo du visiškai skirtingus streso valdymo mechanizmus, kurie veikia ir šiandien, nors mūsų gyvenimo būdas pasikeitė.
- Vyro variklis – testosteronas. Kai vyras patiria stresą, jo organizme padaugėja streso hormonų, tokių kaip kortizolis. Norint juos neutralizuoti, vyro organizmui reikia atkurti testosterono lygį. O testosteronas geriausiai gaminasi tada, kai vyras susitelkia į vieną tikslą, sprendžia problemą arba… nedaro nieko. Būtent todėl po sunkios dienos tave taip traukia pažaisti kompiuterinį žaidimą, patyrinėti variklį garaže ar tiesiog beprasmiškai naršyti internete. Tai – būdas „išjungti“ daugybę minčių ir leisti organizmui atsigauti.
- Moters variklis – oksitocinas. Moters organizmas stresą malšina gamindamas oksitociną, dar vadinamą „ryšio“ arba „meilės“ hormonu. Oksitocinas išsiskiria bendraujant, dalijantis jausmais, jaučiant artumą, apsikabinant. Todėl po sunkios dienos moteris natūraliai ieško ryšio – nori pasikalbėti, išsipasakoti, būti išklausyta. Pokalbis jai – ne dar viena problema, o vaistas.
Šį fundamentalų skirtumą bene geriausiai yra išpopuliarinęs psichologas ir knygų autorius dr. John Gray. Jis teigia, kad vyras, norėdamas atgauti jėgas, instinktyviai traukiasi į savo „olą“, o moteris, norėdama to paties, instinktyviai bando jį iš tos „olos“ ištraukti pokalbiui. Abu nori gero, bet veikia visiškai priešingai. Šis hormoninis skirtumas yra plačiai pripažįstamas mokslo, o populiarūs sveikatos portalai nuolat pabrėžia, kaip skirtingai stresas veikia vyrus ir moteris.
Kliūtys kelyje į ramybę: kas trukdo tau „įlįsti į olą“?
Suprasti biologiją – viena. Bet realybėje atsitraukti pailsėti dažnai būna sudėtinga. Štai kelios pagrindinės kliūtys, kurias aprašo knygos „Sąmoningi Vyrai“( angl. „Conscious Men: Mastering the New Man Code for Success and Relationships”) autoriai Arjuna Ardagh, Warren Farrell ir John Gray.
Nuolatinių detalių tironija
Šiuolaikinis pasaulis niekada nemiega. Telefonas nuolat pypsi, gauname laiškus, pranešimus, priminimus. Net kai bandome pailsėti, galvoje sukasi mintys apie nepadarytus darbus. Šis nuolatinis informacinis triukšmas sukuria priklausomybę nuo „užimtumo“. Tyla ir neveiklumas pradeda gąsdinti, nes esame atpratę tiesiog būti. Vyro ola atrodo nepasiekiama prabanga.
Pareigos jausmas ir kaltė
Šiuolaikinis vyras nori būti geras partneris ir tėtis. Mes suprantame, kad grįžus namo mūsų laukia ne tik poilsis, bet ir pareigos: padėti ruošti vakarienę, pažaisti su vaikais, išklausyti partnerę. Mintis pasakyti „man reikia pusvalandžio ramybės“ dažnai sukelia kaltės jausmą. Atrodo, kad esi egoistas, apleidžiantis šeimą, nors iš tiesų tiesiog bandai „pasikrauti baterijas“, kad galėtum būti geresnis šeimos narys.
Partnerės nesupratimas
Tai bene skaudžiausia kliūtis. Kai tu atsitrauki, tavo moteris, vedina geriausių norų, gali tai interpretuoti asmeniškai. „Jis ant manęs pyksta“, „Aš jam neberūpiu“, „Mūsų santykiuose kažkas negerai“. Iš meilės ir rūpesčio ji bando „padėti“ – pradeda klausinėti, siūlo pasikalbėti, bando pralinksminti. Tačiau tau, esančiam „oloje“, tai prilygsta bandymui medituoti triukšmingoje statybų aikštelėje. Kuo labiau ji stengiasi padėti, tuo labiau tu nori atsitraukti. Užburtas ratas.
Kaip „įlįsti į olą“ sąmoningai ir grįžti su dovanomis?
Sprendimas yra ne nustoti ilsėtis ar ignoruoti partnerę, o išmokti tai daryti sąmoningai. Vyro ola turi tapti ne pabėgimu, o oficialia „technine pertraukėle“.
1. Rask savo „olą“ (praktiniai būdai)
Tavo „ola“ nebūtinai yra tamsus urvas. Tai bet kokia veikla, kuri leidžia tavo smegenims atsijungti nuo daugybės dirgiklių ir susikoncentruoti į vieną dalyką (arba nieko). Štai keli variantai:
- Fizinė veikla: sporto salė, bėgimas, pasivažinėjimas dviračiu.
- Kūrybinis pomėgis: grojimas gitara, medžio drožinėjimas, piešimas.
- Monotoniška veikla: automobilio remontas, žolės pjovimas, indų plovimas klausantis muzikos.
- Pasyvus poilsis: žvejyba, kompiuterinis žaidimas, sporto varžybų žiūrėjimas.
Svarbiausia – kad veikla būtų kuo mažiau susijusi su bendravimu ir sudėtingu emociniu apdorojimu. Tai laikas, skirtas tik tau.
2. Menas komunikuoti savo poreikį (svarbiausias žingsnis)
Tai yra raktas, kuris gali pakeisti viską. Užuot tyliai dingus ir sukėlus partnerės nerimą, reikia išmokti aiškiai ir su meile įvardinti savo poreikį. Formulė yra stebėtinai paprasta, bet veiksminga. Kai grįžti namo ir jauti, kad esi ant ribos, prieik prie savo moters, apsikabink, pabučiuok ir pasakyk kažką panašaus į tai:
„Mieloji, aš tave labai myliu ir be galo noriu išgirsti, kaip praėjo tavo diena. Bet šiuo metu mano galva tiesiog plyšta. Man reikia X minučių (įvardink konkretų laiką – 15, 20 ar 30) pabūti vienam / paskaityti / pažaisti, kad „persikraučiau“. Po to aš būsiu visas tavo, galėsiu tavęs klausytis ir būti su tavimi visu 100 %.“
Kas nutinka, kai pasakai tai?
- Tu nustatai aiškią ribą. Tu ne prašai leidimo, o informuoji apie savo poreikį.
- Tu nuramini jos baimę. Tu patikini ją savo meile ir pabrėži, kad atsitraukimas yra laikinas ir turi aiškų tikslą.
- Tu duodi pažadą. Pažadas grįžti ir skirti jai visą dėmesį paverčia tavo poilsį investicija į santykius.
Iš pradžių gali būti keista, bet pamatysi – kai vyro ola iš bauginančios nežinomybės virsta aiškia ir suprantama „technine pertraukėle“, ji ne tik nustos kelti įtampą, bet ir bus gerbiama. Nes tavo moteris supras, kad po šio trumpo atsitraukimo tu grįši ramesnis, atviresnis ir labiau mylintis. O tai – dovana jums abiem.
