Mes gyvename informacijos pertekliuje. Kiekvieną dieną atsidarę naujienų portalus ar socialinius tinklus, esame bombarduojami prieštaringais patarimais. „Valgykite pusryčius!“, „Nevalgykite pusryčių!“, „Bėgiokite maratonus!“, „Kardio jus nužudys!“.
Jei jaučiatės pasimetę, Jūs ne vieni. Tim Ferriss, knygos „The 4-Hour Body“ autorius, savo tyrimų odisėją pradėjo būtent dėl šios priežasties – nusivylimo bendriniais patarimais, kurie tiesiog neveikė.
Savo kelionėje, bendraudamas su geriausiais pasaulio atletais, mokslininkais ir gydytojais, jis priėjo prie radikalios išvados, kurią suformulavo viename knygos skyriuje: „Taisyklės, kurios keičia taisykles: Viskas, kas populiaru, yra neteisinga“.
Žinoma, tai drąsus pareiškimas. Tačiau norint pasiekti išskirtinių rezultatų – ar tai būtų 10 kilogramų riebalų atsikratymas, ar maratono bėgimas be traumų – dažnai reikia ignoruoti „sveiką protą“ ir elgtis priešingai nei dauguma.
Štai penki gajūs mitai, kuriuos Ferriss siūlo pamiršti, jei norite nustoti stovėti vietoje ir pradėti matyti realius pokyčius.
1 mitas: Svorio metimas tėra matematika – „kalorijos į vidų, kalorijos į išorę“
Tai, ko gero, labiausiai paplitusi dogma mitybos pasaulyje. Mums sakoma, kad kūnas yra paprasta krosnis: suvalgykite mažiau nei sudeginate, ir svoris kris. Skamba logiškai, tiesa?
Tačiau Ferriss teigia, kad tai yra „patrauklu savo paprastumu, bet taip pat patraukli yra ir šaltoji branduolių sintezė. Ir ji taip pat neveikia taip, kaip reklamuojama“.
Autorius pateikia įtikinamą pavyzdį. Įsivaizduokite du identiškus dvynius. Jie abu 30 dienų valgo lygiai tą patį kalorijų kiekį. Vienintelis skirtumas – vienas iš jų ką tik baigė stiprų antibiotikų kursą ir jo žarnyno mikroflora yra sunaikinta. Ar jų kūno kompozicija po mėnesio bus vienoda? Žinoma, ne.
Kodėl? Todėl, kad svarbu ne tai, ką įsidedate į burną, o tai, kas patenka į Jūsų kraują ir kokį hormoninį atsaką tai sukelia.
Tim Ferris mini Kekwick ir Pawan tyrimą, kuriame dalyviai laikėsi vienodo kaloringumo (1000 kcal) dietų, tačiau skirtingos sudėties. Rezultatai šokiruoja:
- Grupė, valgiusi 90% riebalų, metė po ~0.4 kg per dieną.
- Grupė, valgiusi 90% baltymų, metė po ~0.27 kg per dieną.
- Grupė, valgiusi 90% angliavandenių, priaugo po ~0.1 kg per dieną .
Tai įrodo, kad 1000 kalorijų iš jautienos nėra tas pats, kas 1000 kalorijų iš burbono ar cukraus. Skirtingas maistas sukelia skirtingas insulino, leptino ir augimo hormono reakcijas. Kaip teigia autoritetingas sveikatos portalas Healthline, vis daugiau mokslininkų sutinka, kad kalorijų šaltinis yra ne mažiau svarbus nei jų kiekis, nes tai tiesiogiai veikia metabolizmą ir alkio jausmą.
Ką daryti Jums? Nustokite skaičiuoti kalorijas ir pradėkite rūpintis jų šaltiniu. Fokusas į glikeminį indeksą ir insulino kontrolę duos daug geresnių rezultatų nei badavimas.
2 mitas: Kardio treniruotės yra geriausias būdas deginti riebalus
„Suvalgiau pusę sausainio, nieko tokio, tiesiog ilgiau pabėgiosiu ant takelio.“ Ar esate tai sakę? Tai yra viena didžiausių saviapgaulės formų.
Ferriss negailestingai griauna šį mitą pasitelkdamas paprastą fiziką. Norint sudeginti pusę „Oreo“ sausainio, 100 kg sveriančiam vyrui reikėtų užlipti į 27 aukštą. Ar tikrai lipsite į 54 aukštą dėl vieno sausainio?
Dar blogiau– ta valanda, kurią praleidžiate ant „laiptų treniruoklio“ sporto salėje, dažnai sudegina tik nereikšmingą kalorijų kiekį, kai atimate tai, ką būtumėte sudeginę tiesiog sėdėdami (Jūsų bazinę medžiagų apykaitą). Be to, ilgos kardio treniruotės dažnai sukelia žvėrišką apetitą, todėl po treniruotės suvalgote daugiau, nei sudeginote.
Kaip rašoma knygoje, bandyti „nubėgti“ blogą mitybą yra tas pats, kas bandyti ištuštinti baseiną su šaukšteliu, kai į jį vanduo bėga iš gaisrinės žarnos.
Ką daryti Jums? Naudokite sportą raumenų auginimui ir hormonų optimizavimui, o riebalus meskite virtuvėje.
3 mitas: Jūsų genetika yra Jūsų likimas
„Mano visa giminė stambių kaulų“, „Aš tiesiog neturiu gerų genų raumenims“. Tai patogūs pasiteisinimai, kurie leidžia mums nusiimti atsakomybę. Ferriss siūlo skirti du dalykus: polinkį (predisposition) ir lemtį (predestination).
Taip, Jūs galite turėti genetinį polinkį kaupti riebalus. Tačiau tai nereiškia, kad Jums lemta būti storam.
Tim Ferriss pateikia įdomų pavyzdį apie Kenijos bėgikus. Mes esame įpratę manyti, kad jie dominuoja maratonuose, nes turi unikalų genetinį „lėtųjų“ (ištvermės) raumenų skaidulų rinkinį. Tačiau raumenų biopsijos parodė, kad daugelio jų raumenų skaidulų tipas yra labiau būdingas sprinteriams ar rutulio stūmikams. Jų sėkmę lemia ne tik prigimtis, bet ir specifinis treniruočių būdas (daug mažo kilometražo, bet didelio intensyvumo).
Šiuolaikinis mokslas, vadinamas epigenetika, patvirtina, kad mūsų gyvenimo būdas, mityba ir aplinka gali „įjungti“ arba „išjungti“ tam tikrus genus. Jūs nesate savo DNR įkaitas.
Ką daryti Jums? Nustokite kaltinti tėvus. Jūsų genai užtaiso ginklą, bet Jūsų gyvenimo būdas nuspaudžia gaiduką.
4 mitas: „Natūralu“ reiškia „saugu“ ir „sveika“
Parduotuvėse mus persekioja etiketės: „100% natūralus“, „be chemijos“, „žolelės“. Mes esame išmokyti manyti, kad jei kažkas yra natūralu, tai automatiškai yra gerai, o jei sintetinė „chemija“ – blogai.
Tim Ferriss, kuris pats išbandė šimtus papildų ir medžiagų, turi labai blaivų požiūrį: „Vaistas yra vaistas“ (A drug is a drug).
Taip pat autorius pataria atsargiai vertinti žodžius „sveika“ ar „optimalu“. Tai yra migloti terminai. „Sveika“ kam? Kultūristui, norinčiam priaugti 10 kg? Ar ilgaamžiškumo siekiančiam senjorui? Tai, kas tinka vienam tikslui, gali kenkti kitam.
Ką daryti Jums? Būkite skeptiški etiketėms. Vertinkite medžiagas pagal jų poveikį ir išmatuojamus rezultatus, o ne pagal tai, ar jos „natūralios“. Ir visada konsultuokitės su specialistais prieš vartodami stiprius papildus.
5 mitas: Svarbiausia – balansas ir nuosaikumas
„Viskas su saiku“. Tai skamba kaip išmintis, bet dažnai tai yra tiesiog vidutinybės receptas. Ferriss teigia, kad norint pasiekti ekstremalių pokyčių, reikia ne balanso, o cikliškumo (cycling).
Mūsų organizmas yra sukurtas adaptuotis. Jei visą laiką laikysitės vienodos, vidutiniškai ribotos dietos, Jūsų kūnas tiesiog sulėtins medžiagų apykaitą, kad prisitaikytų prie sumažėjusio energijos kiekio. Jūs nustosite mesti svorį, bet jausitės alkani. Tai aklavietė.
Geriausi pasaulio atletai ir kultūristai nenaudoja „balanso“. Jie naudoja ciklus: jie valgo labai daug, tada valgo mažiau. Jie treniruojasi labai sunkiai, tada ilsisi. Knygoje minimas „yo-yo“ principas (kuris dažnai vertinamas neigiamai) pateikiamas kaip įrankis: strategiškai planuojami persivalgymai (kaip „Lėtųjų angliavandenių dietoje“) padeda „apgauti“ hormonų sistemą ir išvengti adaptacijos.
Marty Gallagher, legendinis jėgos treneris, yra pasakęs: „Piko formos išlaikymas ištisus metus yra tiesioginis bilietas į psichiatrinę ligoninę“.
Ką daryti Jums? Nebijokite kraštutinumų, jei jie yra suplanuoti. Leiskite sau persivalgyti vieną dieną per savaitę, kad kitas šešias galėtumėte būti griežti. Treniruokitės intensyviai, bet retai. Banguojantis režimas dažnai yra tvaresnis ir efektyvesnis nei nuolatinis, monotoniškas savęs ribojimas.
Knyga „The 4-Hour Body“ yra pilna tokių prieštaringų idėjų. Kai kurios gali pasirodyti keistos, kitos – tiesiog neįtikėtinos. Tačiau pagrindinė pamoka yra aiški: jei darysite tai, ką daro visi, gausite tokius rezultatus, kokius gauna visi (o statistika rodo, kad „visi“ dažniausiai yra nepatenkinti savo kūnu).
Galbūt atėjo laikas nustoti sekti populiariomis taisyklėmis ir pradėti savo asmeninį eksperimentą?
