Kiekvienas tėtis nori savo vaikui geriausio. Norime, kad jie užaugtų laimingi, pasitikintys savimi, sėkmingi. Perkame jiems žaislus, leidžiame į būrelius, rūpinamės jų ateitimi. Tačiau ar kada susimąstėte, kas yra ta pati svarbiausia, pamatinė dovana, kurią galite duoti savo vaikui – dovana, be kurios visos kitos pastangos gali nublankti? Tai – meilė be sąlygų. Skamba paprastai, gal net banaliai, tačiau būtent gebėjimas mylėti savo vaiką tokį, koks jis yra, o ne tokį, kokio norėtumėte, yra vienas didžiausių iššūkių ir kartu didžiausia dovana tėvystėje.
Kai meilė turi sąlygas: nematoma žala
Daugelis mūsų augome girdėdami: „Jei būsi geras, mylėsiu“, „Pasistenk labiau, ir didžiuosiuosi tavimi“, „Nuliūdinai mane“. Tokie ir panašūs pasakymai, net jei sakomi iš gerų paskatų, vaikui siunčia aiškią žinutę: mano meilė ir priėmimas priklauso nuo tavo elgesio, pasiekimų ar nuotaikos. Tai – sąlyginė meilė. Ir ji, deja, gali palikti gilius randus.
Puikus, nors ir skaudus, pavyzdys yra legendinio muzikanto Bruce’o Springsteeno santykis su tėvu. Savo memuaruose jis rašo, kad per visą vaikystę tėvas jam pasakė vos kelis šimtus žodžių. Meilės ir šilumos jis nesulaukė, nes, kaip pats svarstė, galbūt jos „neužsidirbo“. Net tapęs pasauline žvaigžde, mylimas milijonų, Springsteen’as jautė vidinę tuštumą, kovojo su depresija. Jis instinktyviai važinėdavo po vaikystės rajonus, tarsi bandydamas rasti tai, ko negavo vaikystėje. Psichoterapeutas jam pasakė tiesiai: „Tu negali grįžti atgal“. Negali nebuvusios meilės paversti buvusia, negaunamos – gauta. Sąlyginė meilė ar jos nebuvimas palieka žymę visam gyvenimui.
Vaikai, augantys jausdami, kad meilę reikia „užsitarnauti“, dažnai:
- Jaučia nuolatinį nerimą ir nesaugumą: Jie bijo suklysti, nuvilti, nes tai gali reikšti meilės praradimą.
- Stokoja pasitikėjimo savimi: Jų savivertė tampa priklausoma nuo išorinio vertinimo – pažymių, laimėjimų, kitų žmonių nuomonės.
- Tampa pernelyg nuolankūs arba maištingi: Bando įtikti bet kokia kaina arba, priešingai, protestuoja prieš nuolatinį spaudimą.
- Suaugę sunkiai kuria sveikus santykius: Jiems gali būti sudėtinga pasitikėti kitais, parodyti savo tikruosius jausmus ar priimti meilę be „išskaičiavimo“.
Kaip teigia garsus britų psichiatras John Bowlby, sukūręs prieraišumo teoriją, saugus prieraišumas, kurį formuoja nuosekli, jautri ir besąlygiška tėvų (ar globėjų) meilė ankstyvoje vaikystėje, yra fundamentalus sveikai vaiko raidai. Vaikai, kurie jaučiasi saugūs ir mylimi nepriklausomai nuo aplinkybių, lengviau tyrinėja pasaulį, mezga socialinius ryšius ir įveikia sunkumus.
Ką reiškia mylėti besąlygiškai?
Mylėti besąlygiškai nereiškia leisti vaikui daryti bet ką ar neturėti jokių taisyklių. Tai reiškia mylėti vaiką kaip asmenybę, nepaisant jo elgesio, klaidų ar trūkumų. Tai reiškia:
- Priėmimą: Priimti vaiką tokį, koks jis yra, su visais jo ypatumais, temperamentu, stiprybėmis ir silpnybėmis. Nesistengti jo „perlaužti“ ar paversti kuo nors kitu.
- Kantrybę: Suprasti, kad vaikai – ne maži suaugusieji. Jie mokosi, klysta, išbando ribas. Jūsų kantrybė yra meilės išraiška.
- Atleidimą: Nebausti už klaidas ilgalaikiu pykčiu ar atstūmimu. Mokyti atsakomybės, bet kartu parodyti, kad Jūsų meilė nedingsta net tada, kai vaikas Jus nuvilia.
- Palaikymą: Būti šalia ne tik tada, kai vaikui sekasi, bet ir tada, kai jam sunku. Palaikyti jo svajones, net jei jos atrodo nerealios, ir padėti atsistoti po nesėkmių.
Kaip dainuoja George’as Straitas kantri klasika tapusioje dainoje: tėvų meilė nėra „kartais ir retkarčiais“, tai „meilė be pabaigos, amen“. Ji nesibaigia, kai vaikas neklauso, kai paauglys trenkia durimis, kai jis pasirenka ne tą kelią, kurio tikėjotės. Ji tęsiasi visada.
Besąlygiška meilė reiškiasi ne tik jausmais, bet ir veiksmais. Tai – tarnystė. Tai reiškia būti šalia, kai vaikui Jūsų reikia: parnešti stiklinę vandens prieš miegą, apkabinti pargriuvus, padėti paruošti pamokas, išklausyti paaugliškas dramas, o galbūt – padėti prižiūrėti jau savo vaikus ar slaugyti ligos patale, kai jie suaugs. Aktorius Tomas Hanksas yra gražiai pasakęs, kad svarbiausias klausimas, kurį jis užduoda savo vaikams, yra: „Ką Jums reikia, kad aš padaryčiau?“. Pasiūlyti savo pagalbą ir saugumą – tai ir yra meilė veiksmuose.
Žodžiai, kurių niekada nebus per daug
Galbūt galvojate: „Bet mano vaikai ir taip žino, kad juos myliu“. Galbūt. Bet ar tikrai? Ar dažnai tai pasakote tiesiai? Mums, vyrams, kartais gali būti nejauku rodyti jausmus, sakyti „myliu“. Gal atrodo „nevyriška“, gal bijome pasirodyti silpni, o gal tiesiog manome, kad tai savaime suprantama.
Tačiau vaikams girdėti šiuos žodžius yra gyvybiškai svarbu. Jie yra tarsi degalai jų emocinei gerovei ir savivertei. Žodžiai:
- Aš tave myliu.
- Didžiuojuosi tavimi.
- Man patinki būtent tu.
- Tu esi ypatingas.
- Man tavęs užtenka.
- Tu man esi svarbiausias pasaulyje.
Šių frazių neįmanoma pasakyti per daug. Vaikai, nuolat girdintys tokius patvirtinimus, jaučiasi saugesni, labiau pasitiki savimi ir pasauliu. Jie žino, kad yra vertingi patys savaime, o ne tik dėl savo pasiekimų. Prisiminkite legendinį vaikų laidų vedėją Misterį Rogersą, kuris kiekvieną laidą baigdavo žodžiais: „Tu padarei šią dieną ypatingą vien tuo, kad esi tu. Visame pasaulyje nėra kito tokio žmogaus kaip tu, ir tu man patinki būtent toks, koks esi“. Tai galinga žinutė, kurią kiekvienas vaikas turėtų girdėti iš savo tėvų.
Nebijokite sakyti šių žodžių. Sakykite juos ryte, prieš miegą, kai vaikas išeina į mokyklą, kai grįžta, kai jam sekasi ir kai klysta. Jūsų meilės žodžiai yra pati geriausia investicija į jo ateitį.
Meilė kaip ryšio grandinė: Linkolno įžvalga
Abraomas Linkolnas, pats patyręs griežtą ir valdingą tėvo auklėjimą, suprato esminį skirtumą tarp prievartos ir meilės tėvystėje. Jis sakė: „Meilė yra grandinė, kuria vaikas pririšamas prie tėvų“. Tai gili mintis.
Tėvai, kurie remiasi bausmėmis, grasinimais, kontrole („nes aš taip pasakiau“, „nes aš vyresnis“), galbūt pasiekia trumpalaikio paklusnumo. Tačiau ilgainiui toks auklėjimo būdas griauna pasitikėjimą, skatina baimę, pyktį ir norą atsiriboti. Vaikai paklūsta ne iš pagarbos, o iš baimės. Ir kai tik galės, jie stengsis ištrūkti iš tokios „grandinės“.
Linkolnas siūlo kitokią „grandinę“ – meilės. Kai vaikas jaučiasi mylimas ir priimamas besąlygiškai, jis natūraliai nori bendradarbiauti, gerbti tėvų taisykles (net jei kartais jas laužo), dalintis savo mintimis ir jausmais. Meilė kuria gilų, tvirtą ryšį, paremtą pasitikėjimu ir abipuse pagarba. Tokia „grandinė“ ne varžo, o stiprina. Ji leidžia vaikui jaustis saugiam ir kartu skatina jį augti atsakingu žmogumi, kuris nori išlaikyti šį ryšį visą gyvenimą.
Kaip praktikuoti besąlygišką meilę kasdien?
Besąlygiška meilė nėra pasyvus jausmas, tai aktyvus pasirinkimas ir kasdienė praktika. Ką galite daryti?
Atskirkite vaiką nuo jo elgesio
Kai vaikas pasielgia netinkamai, svarbu pabrėžti, kad Jums nepatinka jo elgesys, o ne jis pats. Pavyzdžiui, vietoj „Tu blogas, kad muši brolį“, sakykite „Man labai nepatinka, kai mušiesi. Muštis negalima, bet aš tave vis tiek myliu“.
Klausykitės aktyviai
Kai vaikas nori Jums kažką pasakyti, skirkite jam visą savo dėmesį. Padėkite į šalį telefoną, išjunkite televizorių. Stenkitės ne tik girdėti žodžius, bet ir suprasti jausmus, slypinčius už jų. Net jei vaiko problema atrodo menka, jam ji svarbi. Jūsų dėmesys rodo, kad Jums rūpi.
Būkite kantrūs
Prisiminkite, kad vaikai mokosi. Kartais jiems reikia pakartoti tą patį šimtą kartų. Kartais jie klysta iš nežinojimo ar nebrandumo. Giliai įkvėpkite ir stenkitės reaguoti ramiai, aiškindami, o ne šaukdami.
Atleiskite (ir mokykite atleisti)
Visi klystame. Parodykite vaikui, kad gebate atleisti – tiek jam, tiek sau, tiek kitiems. Negyvenkite praeities nuoskaudomis. Biblijoje pasakojama apie sūnų palaidūną, kuris iššvaistė tėvo turtus, bet grįžęs buvo sutiktas ne priekaištais, o su džiaugsmu ir atleidimu. Ši istorija moko apie meilės galią priimti atgal net ir labai suklydusį.
Rodykite meilę veiksmais
Ne tik sakykite „myliu“, bet ir parodykite tai. Skirkite laiko bendriems žaidimams, pasivaikščiojimams, pokalbiams. Domėkitės jo pomėgiais, ateikite į jo varžybas ar pasirodymus. Padėkite jam, kai reikia, bet leiskite ir pačiam įveikti sunkumus. Jūsų buvimas šalia yra pati geriausia meilės išraiška.
Sakykite „myliu“
Ir vis dėlto, nepamirškite tų trijų paprastų žodžių. Sakykite juos dažnai, nuoširdžiai, žiūrėdami į akis. Leiskite vaikui žinoti, koks jis Jums brangus.
Didžiausia dovana
Besąlygiška meilė yra pati didžiausia dovana, kokią galite duoti savo vaikui. Ji nieko nekainuoja, bet jos vertė – neišmatuojama. Tai pamatas, ant kurio statomas vaiko pasitikėjimas savimi, saugumo jausmas, gebėjimas mylėti ir kurti sveikus santykius ateityje. Tai dovana, kurią Jūsų vaikas nešiosis širdyje visą gyvenimą, net tada, kai Jūsų jau nebebus šalia. Ir tai dovana, kuri praturtina ne tik vaiką, bet ir Jus patį, leisdama patirti gilų ir prasmingą ryšį, kokį gali suteikti tik tėvystė. Mylėkite savo vaikus besąlygiškai. Tai geriausia, ką galite dėl jų (ir dėl savęs) padaryti.
