Gyvenimas retai būna tiesi linija į sėkmę. Dažniau tai primena kliūčių ruožą: netikėtas atleidimas iš darbo, verslo griūtis, sudėtingos skyrybos, sveikatos problemos ar tiesiog kasdienis stresas, kai atrodo, jog visas pasaulis susimokė prieš jus. Natūrali vyro reakcija į tokias situacijas dažnai būna frustracija, pyktis arba paralyžiuojanti baimė. Tačiau istorija rodo, kad patys sėkmingiausi lyderiai – nuo Romos imperatorių iki šių dienų Silicio slėnio vizionierių – turėjo vieną bendrą bruožą. Jie ne tik ištverdavo sunkumus. Jie juos panaudodavo kaip kurą savo sėkmei.
Šiame straipsnyje, remdamiesi Ryano Holiday bestseleriu „Kliūtis yra kelias“ (The Obstacle Is the Way) ir stoicizmo išmintimi, panagrinėsime, kaip pakeisti savo mąstymą taip, kad kiekviena problema taptų nauja galimybe. Tai nėra tuščias pozityvumas – tai pragmatiška, tūkstantmečių patikrinta strategija.
Stoicizmas šiuolaikiniame pasaulyje: daugiau nei tik filosofija
Daugeliui žodis „filosofija“ asocijuojasi su dulkėtomis knygomis ir akademiniais ginčais, neturinčiais nieko bendra su realiu gyvenimu. Tačiau stoicizmas yra kitoks. Tai buvo veiksmo žmonių – karvedžių, politikų, imperatorių – operacinė sistema.
Romos imperatorius Markas Aurelijus, valdęs milžinišką imperiją nuolatinių karų ir maro metu, savo užrašuose suformulavo galingą taisyklę, kuri tapo šios filosofijos ašimi: „Tai, kas trukdo veikti, skatina veiksmą. Tai, kas stoja skersai kelio, tampa keliu.“
Šiandieninė psichologija šią koncepciją vadina kognityviniu perfrazavimu (cognitive reframing). Kaip teigia Amerikos psichologų asociacija (APA), gebėjimas pakeisti požiūrį į stresinę situaciją yra vienas svarbiausių psichologinio atsparumo elementų. Tai reiškia, kad objektyvi realybė (įvykis) ir jūsų subjektyvus vertinimas (reakcija) yra du atskiri dalykai. Būtent tarp jų slypi jūsų jėga.
Trys disciplinos, kurios keičia žaidimo taisykles
Norint išmokti kliūtį paversti keliu, reikia įvaldyti tris esmines disciplinas: Suvokimą, Veiksmą ir Valią. Pažvelkime, kaip tai atrodo praktikoje.
1. Suvokimo disciplina: kaip matyti dalykus tokius, kokie jie yra
Pirmasis žingsnis susidūrus su problema – suvaldyti savo emocijas. Kai mus ištinka krizė, mūsų smegenys evoliuciškai užprogramuotos reaguoti baime („kovok arba bėk“). Tačiau šiuolaikiniame pasaulyje, kur „liūtas“ dažniausiai yra piktas elektroninis laiškas ar finansinė ataskaita, tokia reakcija tik trukdo.
Prisiminkite Johną D. Rockefellerį. Būdamas jaunas verslininkas, jis susidūrė su 1857 m. finansine panika. Kol konkurentai panikavo, blaškėsi ir darė klaidas, Rockefelleris išliko visiškai ramus. Jis pasirinko į krizę žiūrėti ne kaip į katastrofą, o kaip į mokyklą. Jis stebėjo rinką, taupė pinigus ir mokėsi iš kitų klaidų. Šaltas protas ir objektyvus situacijos vertinimas leido jam pamatyti galimybes ten, kur kiti matė tik prarają.
Patarimas jums: Kai susiduriate su problema, paklauskite savęs: „Ar ši situacija objektyviai yra katastrofa, ar aš tiesiog pasirenku ją taip vertinti?“ Atskirkite faktus nuo savo emocinės reakcijos. Faktas: „Aš praradau klientą“. Emocija: „Aš esu nevykėlis ir mano verslas žlugs“. Jums reikia dirbti tik su faktu.
2. Veiksmo disciplina: judėjimas pirmyn nepaisant visko
Teisingas suvokimas nieko nereiškia be teisingo veiksmo. Tačiau čia kalbame ne apie bet kokį blaškymąsi, o apie kryptingą, atkaklų ir kūrybišką veikimą.
Istorija apie Demosteną yra puikus pavyzdys. Jis gimė ligotas, silpnas ir su dideliu kalbos defektu. Atrodė, kad jam užkirstas kelias tapti oratoriumi – profesija, kuri senovės Atėnuose buvo prestižiškiausia. Daugelis vyrų jo vietoje būtų pasidavę likimui. Tačiau Demostenas pasirinko veiksmą.
Jis sukūrė savo treniruočių metodiką: bėgiodavo į stačius kalnus deklamuodamas kalbas, kad sustiprintų plaučius; kalbėdavo prisidėjęs burną akmenukų, kad priverstų liežuvį dirbti tiksliau; užsidarydavo rūsyje mėnesiams, nusiskutęs pusę galvos, kad gėda neleistų jam išeiti į viešumą ir blaškytis. Rezultatas? Jis tapo vienu geriausių oratorių istorijoje. Kliūtis (kalbos defektas) privertė jį sukurti unikalų stilių ir jėgą, kurios neturėjo natūraliai talentingi kalbėtojai.
Patarimas jums: Niekada nesustokite. Jei negalite eiti tiesiai – eikite aplink. Jei negalite apeiti – kaskite tunelį. Veiksmas gydo baimę. Startuolių pasaulyje tai vadinama „fail fast“ (klysk greitai) metodu – kiekviena nesėkmė yra tik duomenys, padedantys koreguoti kursą.
3. Valios disciplina: vidinė tvirtovė
Yra situacijų, kurių mes negalime pakeisti. Negalime pakeisti ekonomikos ciklų, oro sąlygų, nepagydomų ligų ar kitų žmonių sprendimų. Čia įsijungia trečioji disciplina – Valia. Tai jūsų vidinė tvirtovė, kurios negali sugriauti jokie išoriniai įvykiai.
Abraomas Linkolnas visą gyvenimą kovojo su sunkia depresija (tuomet vadinta melancholija). Jis patyrė daugybę politinių pralaimėjimų, prarado mylimą moterį, o vėliau jam teko vadovauti šaliai kruviniausio pilietinio karo metu. Tačiau būtent šie asmeniniai sunkumai užgrūdino jo valią. Jis išmoko ištverti, būti kantrus ir, svarbiausia, rasti prasmę kančioje. Jo asmeninė kova suteikė jam empatijos ir tvirtybės, reikalingos suvienyti suskaldytą tautą.
Valia nėra tik dantų sukandimas. Tai yra Amor Fati – meilė likimui. Tai gebėjimas pasakyti: „Aš ne tik priimu tai, kas nutiko, bet ir džiaugiuosi tuo, nes tai yra mano gyvenimo dalis ir aš tai panaudosiu savo augimui.“
Kaip pritaikyti šią strategiją šiandien?
Jums nereikia vadovauti imperijai ar armijai, kad pasinaudotumėte šiomis pamokomis. Kliūtis yra kelias principas veikia kasdienėse situacijose:
- Darbe: Jūsų projektas buvo atmestas? Tai puiki proga gauti grįžtamąjį ryšį, patobulinti produktą ir padaryti jį dar geresnį, nei planavote iš pradžių. Kritika tampa nemokama konsultacija.
- Santykiuose: Konfliktas su partnere? Užuot gynęsi, panaudokite tai kaip galimybę praktikuoti kantrybę, įsiklausymą ir emocinį intelektą. Konfliktas tampa gilesnio ryšio įrankiu.
- Sporte ir sveikatoje: Patyrėte traumą ir negalite bėgioti? Tai ženklas, kad laikas sustiprinti kitas raumenų grupes, plaukioti arba skirti laiko mentalinei treniruotei ir meditacijai.
Išvada: Jūsų eilė rinktis
Kiekvieną kartą, kai susiduriate su sunkumu, jūs stovite kryžkelėje. Vienas kelias veda į nusivylimą, kaltinimus ir pasyvumą. Kitas kelias – stoikų kelias – reikalauja disciplinos, ramybės ir drąsos.
Kaip rašo Ryanas Holiday, „Tai, kas blokuoja kelią, dabar yra kelias“. Pasaulis nuolat jus testuos. Klausimas tik vienas: ar jūs leisite kliūtims jus sustabdyti, ar panaudosite jas kaip laiptus į viršų?
Kitame serijos straipsnyje detaliau panagrinėsime, kaip suvaldyti emocijas kritinėse situacijose ir išlaikyti „NASA astronauto“ šaltakraujiškumą, kai viskas aplinkui griūva. O kol kas – pažiūrėkite į šiandienos didžiausią problemą ir paklauskite savęs: „Kur čia slypi galimybė?“
