Jei paklaustumėte savo senelio, ko jis labiausiai bijojo jaunystėje, tikriausiai išgirstumėte apie karą, badą ar baisias infekcijas. Mūsų protėviai gyveno „greitos mirties“ pasaulyje – ten, kur gyvybę bet kurią akimirką galėjo pasiglemžti trauma, nelaimingas atsitikimas ar plaučių uždegimas. Šiandien, laimei, gyvename kur kas saugiau. Tačiau iškovoję pergalę prieš greitą mirtį, mes susidūrėme su nauju, kur kas klastingesniu priešu – „lėta mirtimi“.
Tai nėra neišvengiamas likimas, o modernaus pasaulio šalutinis produktas. Gydytojas ir ilgaamžiškumo ekspertas Peter Attia savo knygoje „Outlive“ teigia, kad didžioji dalis mūsų, nebent užsiimame ekstremaliu sportu ar rašome žinutes vairuodami, savo gyvenimą baigsime nuo vienos iš keturių lėtinių ligų. Jis jas vaizdingai vadina keturiais apokalipsės raiteliais. Laikas susipažinti su jais iš arčiau, nes tik žinodami savo priešą galime sukurti strategiją, kaip jį įveikti.
Kas yra „lėta mirtis“ ir kodėl ji turėtų jums rūpėti?
„Lėta mirtis“ – tai ne staigus įvykis, o dešimtmečius trunkantis procesas. Tai lėtinės ligos, kurios vystosi tyliai, be jokių simptomų, ir pasirodo visu gražumu tik tada, kai padaryta žala jau yra didelė. Pagalvokite apie tai: net ir „staigus“ širdies smūgis iš tiesų yra dvidešimt ar daugiau metų trukusio proceso kulminacija.
Šiandien medicina yra neįtikėtinai pažengusi ir geba prailginti mūsų gyvenimą net ir sergant šiomis ligomis. Tačiau ar to mes siekiame? Ar norime paskutinį dešimtmetį praleisti ligoninėse, priklausomi nuo vaistų ir praradę gyvenimo džiaugsmą? Būtent todėl suprasti, kas yra šie keturi raiteliai ir kaip jie veikia, yra pirmas žingsnis į ne tik ilgesnį, bet ir kokybiškesnį gyvenimą.
Susipažinkite su keturiais apokalipsės raiteliais
Peter Attia išskiria keturias pagrindines ligų grupes, kurios sudaro didžiąją dalį mirčių šiuolaikiniame pasaulyje. Tai yra jūsų asmeninės apokalipsės raiteliai.
Raitelis Nr. 1: Širdies ir kraujagyslių ligos
Tai – žudikas numeris vienas visame pasaulyje. Aterosklerozė, arba kraujagyslių kalkėjimas, yra procesas, kurio metu jūsų arterijose kaupiasi apnašos, siaurinančios kraujagysles ir didinančios infarkto ar insulto riziką. Klastingiausia tai, kad šis procesas prasideda dar paauglystėje ir vyksta visiškai tyliai. Kai pajuntate pirmuosius simptomus, liga dažnai būna jau gerokai pažengusi. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nuolat pabrėžia, kad širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis globaliu mastu, todėl prevencija yra gyvybiškai svarbi.
Raitelis Nr. 2: Vėžys
Antrasis pagal mirtingumą raitelis – tai liga, kurios bijome bene labiausiai. Nors vėžys dažniausiai laikomas senatvės liga, nes jo rizika eksponentiškai auga su amžiumi, jis gali smogti bet kada. Viena didžiausių problemų, kaip pabrėžia P. Attia, yra ta, kad vėžį dažnai aptinkame per vėlai, kai jis jau būna išplitęs (metastazavęs), o gydymas tampa sudėtingas ir mažai veiksmingas. Būtent todėl ankstyva diagnostika ir rizikos veiksnių mažinimas yra svarbiausi ginklai kovoje su šiuo raiteliu.
Raitelis Nr. 3: Neurodegeneracinės ligos
Šiai grupei priklauso Alzheimerio, Parkinsono ligos ir kitos demencijos formos. Daugeliui žmonių tai yra pati baisiausia senatvės perspektyva – prarasti ne kūną, o save: prisiminimus, asmenybę, ryšį su artimaisiais. Šios ligos taip pat vystosi lėtai, o pirmieji smegenų pokyčiai gali atsirasti likus dešimtmečiams iki pasireiškiant pirmiesiems simptomams. Kol kas neturime veiksmingų vaistų šioms ligoms gydyti, todėl vienintelis kelias – prevencija.
Raitelis Nr. 4: 2 tipo diabetas ir metaboliniai sutrikimai
Šį raitelį galima laikyti klastingiausiu, nes jis yra kitų trijų bendrininkas. Peter Attia teigia, kad metabolinė disfunkcija – nuo atsparumo insulinui iki pilnai išsivysčiusio 2 tipo diabeto – yra bendras vardiklis, smarkiai didinantis riziką susirgti širdies ligomis, vėžiu ir Alzheimeriu. Tai nėra tiesiog „padidėjęs cukrus“. Tai – visą organizmą apimantis sutrikimas, rodantis, kad jūsų kūnas nebesugeba efektyviai tvarkytis su gaunama energija.
Didžiausia apgaulė: kodėl tai nėra „senatvės“ problema?
Didžiausia klaida, kurią darome, – manome, kad visos šios ligos yra neišvengiama senatvės dalis. „Pasensiu – susirgsiu, ką čia bepakeisi.“ Tai – pavojingas ir neteisingas požiūris.
Knygoje „Outlive“ nuolat pabrėžiama, kad šių ligų šaknys glūdi kur kas anksčiau – jūsų trisdešimtmetyje, keturiasdešimtmetyje, o kartais net ir paauglystėje. Liga tyliai progresuoja dešimtmečius, kol galiausiai pasiekia tašką, kai medicina ją diagnozuoja. Bet diagnozė – tai jau gerokai įsibėgėjusio proceso išdava. Veiksmingiausias laikas įsikišti buvo prieš 10 ar 20 metų.
Šimtamečiai yra geriausias to įrodymas. Jų paslaptis – ne stebuklingi genai, o tai, kad jie sugeba atitolinti lėtinių ligų pradžią 20–30 metų, palyginti su statistiniu vidurkiu. Jie ne suserga ir gyvena ilgiau – jie tiesiog suserga kur kas vėliau arba visai nesuserga.
Kaip nugalėti raitelius? Strategija, o ne stebuklas
Jūsų tikslas turėtų būti ne kovoti su liga, kai ji jau čia, o neleisti jai atsirasti kuo ilgiau. Tai – strateginis ilgaamžiškumo žaidimas, kurį P. Attia vadina Medicina 3.0. Jis remiasi keturiais pagrindiniais ramsčiais, kurie yra galingiausi jūsų įrankiai kovoje su apokalipsės raiteliais:
- Mankšta: Tai ne svorio metimas, o pats galingiausias „vaistas“ ilgaamžiškumui. Ji mažina visų keturių raitelių riziką.
- Mitybos biochemija: Pamirškite dietas. Svarbiausia suprasti, kaip maistas veikia jūsų asmeninę medžiagų apykaitą, ir palaikyti metabolinę sveikatą.
- Miegas: Tai ne prabanga, o būtinybė. Kokybiškas miegas yra gyvybiškai svarbus smegenų valymuisi, hormonų balansui ir uždegimų mažinimui.
- Emocinė sveikata: Lėtinis stresas, pyktis ir neišspręstos emocinės problemos tiesiogiai kenkia jūsų fizinei sveikatai.
Keturi apokalipsės raiteliai nėra neišvengiamas likimas. Tai – iššūkis, kuriam galite pradėti ruoštis jau šiandien. Jūsų sveikatos kelionė po 20 ar 30 metų priklausys nuo sprendimų, kuriuos priimsite dabar.
