Pradedančiojo žvilgsnis dažnai mato tik išorinę kovos menų pusę: smūgius, metimus, prakaitą ir discipliną. Daugelis vyrų ateina į salę (dojo), ieškodami praktinių dalykų – geresnės fizinės formos, gebėjimo apsiginti ar tiesiog naujo, aktyvaus hobio. Tačiau tie, kurie pasilieka ilgiau, greitai atranda, kad tikroji kova vyksta ne ant tatamio.
Ji vyksta šešių colių pločio erdvėje – tarp Jūsų ausų.
Psichologinė kovos menų nauda yra kur kas gilesnė ir ilgalaikiškesnė nei išlavinti raumenys ar juodas diržas. Tai kelionė į savęs pažinimą, emocinę kontrolę ir vidinę stiprybę, kuri persmelkia kiekvieną Jūsų gyvenimo aspektą – nuo posėdžių salės iki šeimos vakarienės.
Šiame straipsnyje, remdamiesi fundamentaliu veikalu „Martial Arts of the World“ ir šiuolaikinės psichologijos įžvalgomis, panagrinėsime, kas iš tiesų vyksta Jūsų galvoje, kai praktikuojate kovos menus.
Kelias nuo „technikos“ iki „būdo“: Ką reiškia Budo?
Norint suprasti psichologinį poveikį, pirmiausia turime atskirti du terminus, kuriuos dažnai painiojame. Kaip pabrėžiama enciklopedijoje „Martial Arts of the World“, Japonijos kovos menų istorijoje egzistuoja esminis skirtumas tarp jutsu (technika, menas) ir do (kelias, būdas).
- Jutsu (pvz., Kenjutsu, Jujutsu): Tai buvo senosios, feodalinės sistemos, sukurtos vienam tikslui – efektyvumui mūšio lauke. Tikslas buvo nugalėti ir išgyventi.
- Do (pvz., Kendo, Judo, Aikido): Tai yra modernios transformacijos, gimusios taikos metu. Jų tikslas pasislinko nuo išorinio priešo nugalėjimo prie vidinio savęs tobulinimo.
Kai Jūs praktikuojate Dziudo (Judo – „lankstus kelias“), Jūs ne šiaip mokotės metimų. Jūs mokotės principų, kaip išnaudoti jėgą, kaip pasiekti maksimalų efektyvumą minimaliomis pastangomis (Seiryoku Zen’yo) ir kaip prisidėti prie bendros gerovės (Jita Kyoei).
Šis perėjimas nuo „kovos“ prie „kelio“ yra raktas į psichologinę transformaciją. Jūsų treniruočių salė tampa ne smurto, o charakterio ugdymo laboratorija.
Proto architektūra: Kaip treniruotės keičia Jūsų mąstymą?
Reguliari praktika sukuria unikalias sąlygas, kurios meta iššūkį Jūsų protui ir priverčia jį adaptuotis. Štai keletas galingiausių pokyčių, kuriuos patiria praktikuojantieji.
„Mushin“: Proto būsena be proto
Enciklopedijoje minimas Zen budizmo vaidmuo formuojant samurajų mentalitetą. Viena svarbiausių Zen koncepcijų, persikėlusių į kovos menus, yra Mushin (pažodžiui – „protas be proto“ arba „jokio proto“).
Tai nereiškia kvailumo ar mąstymo trūkumo. Tai reiškia būseną, kai Jūsų protas yra laisvas nuo jį kaustančių minčių – baimės, pykčio, abejonių, ego ar plano analizavimo. Tai yra visiško buvimo „čia ir dabar“ būsena.
Šiuolaikinė psichologija tai vadina „srauto būsena“ (angl. flow state).
Sparingo metu Jūs neturite laiko galvoti: „Gerai, dabar jis smūgiuos kaire, aš blokuosiu dešine, tada kontratakuosiu…“ Kol Jūs tai apgalvosite, jau gulėsite ant žemės. Tūkstančiai valandų praktikos paverčia sąmoningus veiksmus instinktyvia reakcija. Jūsų kūnas juda pats, o protas stebi procesą.
Šis gebėjimas „išjungti“ vidinį triukšmą ir pasinerti į akimirką yra neįkainojamas įgūdis šiuolaikiniame, nuolatinio blaškymosi kupiname pasaulyje.
Emocijų valdymas spaudimo sąlygomis
Niekas kitas taip greitai neiškelia Jūsų emocinių demonų į paviršių kaip sparingas. Kai kitas žmogus aktyviai bando Jus pargriauti, suimti į skausmingą laužimą ar pataikyti smūgį, Jūsų pirminė reakcija yra baimė, panika arba pyktis.
Kovos menai yra saugi laboratorija šioms emocijoms tirti.
- Jei supanikuosite, Jūs „sustingsite“ ir būsite nugalėtas.
- Jei supyksite, Jūsų technika taps grubi, Jūs pradėsite daryti klaidas ir išeikvosite energiją.
Treniruotėse Jūs vėl ir vėl susiduriate su šiomis emocijomis ir mokotės jas priimti, pripažinti, bet neleisti joms valdyti Jūsų veiksmų. Jūs mokotės kvėpuoti, kai norisi sulaikyti kvapą. Jūs mokotės išlikti ramūs, kai Jūsų širdis daužosi krūtinėje.
Kaip rašoma straipsnyje, publikuotame Psychology Today, šis procesas, vadinamas emocine reguliacija, yra vienas didžiausių kovos menų privalumų. Gebėjimas išlikti ramiu ir mąstyti strategiškai, kai patiriate didžiulį stresą, tiesiogiai persikelia į Jūsų kasdienybę – ar tai būtų sunkus pokalbis su vadovu, ar konfliktinė situacija kelyje.
Nuolankumo pamokos: Ego palikimas už durų
Šiuolaikiniame pasaulyje mes nuolat statome savo ego fasadą. Mūsų pareigos, automobilis, socialinių tinklų profilis – visa tai skirta parodyti savo vertę.
Dojo yra vieta, kur Jūsų ego neturi jokios reikšmės.
Galite būti įmonės vadovas, bet jei Jūs esate baltas diržas, penkiasdešimt kilogramų sverianti mergina su mėlynu diržu Jus „užsmaugs“ penkis kartus per penkias minutes. Ir tai yra nuostabu.
Šis procesas yra vadinamas „ego mirtimi“. Jūs esate priverstas pripažinti, kad nieko nežinote. Jūs esate priverstas būti pradedančiuoju. Tai ugdo gilų nuolankumą. Ritualinis nusilenkimas (rei) įeinant į salę ir partneriui yra ne paklusnumo ženklas. Tai yra pagarbos ženklas: „Aš atėjau čia mokytis. Aš gerbiu šią vietą. Aš gerbiu tave, nes tu padedi man augti.“
Dvasinis kompasas: Bušido ir Daoizmas Jūsų kasdienybėje
Daugelis tradicinių kovos menų yra neatsiejamai susiję su giliomis filosofinėmis sistemomis, kurios veikia kaip vidinis kompasas.
Bušido: Samurajaus kelias moderniam vyrui
Enciklopedijoje „Martial Arts of the World“ išsamiai nagrinėjama Bušido (Samurajaus kelio) koncepcija. Tai nėra vien kario kodeksas – tai etinė sistema, kaip gyventi garbingą gyvenimą. Nors feodalinė samurajų era baigėsi, principai išlieka stebėtinai aktualūs:
- Gi (Teisingumas): Gebėjimas priimti teisingus sprendimus, nepasiduodant emocijoms.
- Yu (Drąsa): Tai ne baimės nebuvimas, o veikimas nepaisant baimės. Drąsa pasakyti tiesą, drąsa ginti silpnesnį.
- Jin (Gailestingumas/Užuojauta): Tikrasis stipruolis yra tas, kuris savo jėgą naudoja padėti kitiems, o ne juos engti.
- Makoto (Sąžiningumas/Tiesa): Absoliutus įsipareigojimas savo žodžiui ir veiksmams.
Kovos menai moko, kad didžiausia jėga yra gebėjimas jos nenaudoti. Tikslas yra tapti tokiu stipriu, ramiu ir savimi pasitikinčiu žmogumi, kad Jums niekada nereikėtų įrodinėti savo pranašumo smurtu.
Daoizmas: Veikimas be pastangų (Wu Wei)
Daugelis kiniškų kovos menų, ypač „vidiniai“ stiliai kaip Taijiquan, yra persmelkti Daoizmo filosofijos. Pagrindinė jos koncepcija – Wu Wei (veikimas be pastangų, arba ne-veikimas).
Tai nereiškia tinginystės. Tai reiškia harmoningą veikimą su natūralia tėkme, o ne bandymą įveikti ją grubia jėga.
Pagalvokite apie Brazilišką Džiu-Džitsu ar Aikido: Jūs nenaudojate jėgos prieš jėgą. Jūs prisitaikote prie varžovo judesių, nukreipiate jo energiją, išnaudojate svertus ir randate lengviausią kelią tikslui pasiekti.
Šis principas yra galinga metafora gyvenimui. Kiek dažnai mes bandome „pralaužti sieną galva“, kai tereikia žengti žingsnį į šoną ir leisti problemai pačiai išsispręsti? Kovos menai moko kantrybės ir strateginio mąstymo, kaip pasiekti tikslą efektyviai ir be nereikalingo konflikto.
Išvada: Jūs esate tikrasis projektas
Jūs galite pradėti praktikuoti kovos menus, kad išmoktumėte apsiginti. Tačiau Jūs pasiliksite, nes suprasite, kad tikrasis projektas, kurį tobulinate, esate Jūs pats.
Psichologinė kovos menų nauda yra transformuojanti. Tai procesas, kuris paima Jūsų ego, baimes ir nerimą, perleidžia juos per disciplinos ir iššūkių ugnį, ir tai, kas lieka kitoje pusėje, yra ramesnis, stipresnis ir labiau savimi pasitikintis vyras.
Tikrasis Jūsų varžovas yra ne žmogus, stovintis priešais Jus. Tikrasis varžovas – tai tas žmogus, kuriuo buvote vakar.
