Daugeliui vyrų alus yra tiesiog atsigaivinimas po sunkios dienos ar neatsiejama gero laiko su draugais dalis. Įsipilame į bokalą, išgeriame, pakartojame. Tačiau ar kada nors pagalvojote, kad galite patirti kur kas daugiau? Kad kiekvienas alaus gurkšnis gali tapti maža atradimų kelione, lavinančia jūsų pojūčius ir praplečiančia akiratį?
Būtent tai yra alaus degustacija – ne snobiškas ritualas, o sąmoningas mėgavimosi menas. Tai įgūdis, kurį išlavinę, ne tik geriau suprasite, ką geriate, bet ir atrasite visiškai naują kokybiško laisvalaikio dimensiją. Šis gidas, paremtas alaus ekspertų patarimais, padės jums žengti pirmuosius žingsnius į gilų ir be galo įdomų alaus pasaulį.
Pasiruošimas: svarbiausia – tinkami įrankiai ir nusiteikimas
Prieš pradedant, svarbu pasirūpinti keliais paprastais, bet esminiais dalykais.
Taurė ir temperatūra
Pamirškite šaldytus bokalus ar gėrimą tiesiai iš butelio. Norėdami pajausti tikrąjį alaus charakterį, jums reikės švarios, skaidraus stiklo taurės. Forma nėra tokia svarbi pradedant, tačiau skaidri taurė leis įvertinti alaus spalvą ir skaidrumą. Taip pat įsitikinkite, kad alus nėra ledinis. Per žema temperatūra „užrakina“ aromatus ir skonius, todėl leiskite alui šiek tiek sušilti – idealiausia temperatūra daugeliui elių yra apie 10-13 °C, lagerių – šiek tiek vėsesnė.
Jūsų svarbiausias instrumentas – dėmesys
Alaus degustacija – tai visų pirma dėmesingumo praktika. Raskite ramią akimirką, kai galite susikaupti ir išjungti aplinkinį triukšmą. Jūsų tikslas – ne „įvertinti“ alų, o tiesiog jį patirti visais pojūčiais. Būkite smalsūs, atviri ir nebijokite pasikliauti savo nuojauta. Jūsų pojūčiai – tai instrumentai, o protas ir gebėjimas stebėti – tai programa, leidžianti suprasti, ką geriate.
Keturi žingsniai į alaus pažinimą
Profesionalūs alaus someljė ir aludariai naudoja keturių žingsnių metodą, kuris padeda nuosekliai išanalizuoti ir įvertinti gėrimą. Jis paprastas, bet neįtikėtinai efektyvus.
Pirmas žingsnis: išvaizda (Look)
Prieš ragaudami, skirkite akimirką apžiūrėti alų. Lėtai pilkite jį į taurę, stebėdami, kaip jis teka – lyg sirupas ar lyg vanduo? Atkreipkite dėmesį į šiuos dalykus:
- Spalva: Alaus spalva, kurią suteikia salyklas, gali varijuoti nuo šviesaus šiaudo iki tamsios nakties. Ar ji auksinė, gintarinė, vario, o gal rubino raudonumo?
- Skaidrumas: Ar alus visiškai skaidrus, ar šiek tiek drumstas? Drumstumas (ypač „nefiltruotame“ aluje) gali reikšti, kad jame liko mielių ar baltymų, kurie suteikia papildomų skonio natų.
- Puta (galva): Įvertinkite putos spalvą, aukštį ir tekstūrą. Ar burbuliukai smulkūs ir kremiški, ar dideli ir greitai išnykstantys? Gera, ilgai išliekanti puta dažnai yra kokybiško alaus ženklas.
Antras žingsnis: aromatas (Smell)
Didžiąją dalį to, ką mes vadiname „skoniu“, iš tiesų sudaro aromatas. Prisiminkite, kaip sunku pajausti maisto skonį, kai esate peršalę. Švelniai pasukite taurę, kad išsiskirtų aromatiniai junginiai, ir giliai įkvėpkite. Stenkitės atpažinti kvapus, kurie gali kilti iš trijų pagrindinių šaltinių:
- Salyklo aromatai: Duona, skrebutis, biskvitas, karamelė, riešutai, šokoladas, kava.
- Apynių aromatai: Gėlės, citrusiniai vaisiai (greipfrutai, apelsinai), spygliai, žolelės, prieskoniai.
- Mielių (fermentacijos) aromatai: Vaisiai (bananai, kriaušės, obuoliai), prieskoniai (gvazdikėliai, pipirai), o kartais net ir netikėtos „ūkiškos“ natos.
Trečias žingsnis: skonis ir pojūtis burnoje (Sip)
Pagaliau – gurkšnis. Tačiau neskubėkite nuryti. Leiskite alui „pasivaikščioti“ po visą burną. Taip jis sušils, atskleisdamas dar daugiau skonių ir aromatų (tai vadinama retronasaliniu uoslės pojūciu). Jūsų liežuvis gali atskirti penkis pagrindinius skonius: saldumą, sūrumą, rūgštumą, kartumą ir umami (sodrumą).
Tačiau skonis – tai dar ne viskas. Atkreipkite dėmesį į pojūtį burnoje (mouthfeel):
- Kūnas (body): Ar alus lengvas ir vandeningas, o gal sunkus, kremiškas ir tirštas?
- Gazuotumas (carbonation): Ar burbuliukai švelnūs ir subtilūs, ar aštrūs ir kandantys liežuvį?
Ketvirtas žingsnis: poskonis (Swallow)
Galutinė patirtis ateina jau nurijus alų. Tai, kas lieka, vadinama poskoniu arba „užbaigimu“ (finish). Ar burnoje lieka malonus salyklo saldumas, ar ilgai juntamas apynių kartumas? O gal skonis tiesiog išnyksta, palikdamas gaivų ir švarų pojūtį? Alaus ekspertai pabrėžia: skirtingai nei vyno degustacijoje, ragaujant alų, jo niekada negalima išspjauti. Būtent nurijus atsiskleidžia tokios svarbios savybės kaip traškumas, apynių charakteris ar rūgštumas.
Ką jums sako alaus etiketė?
Mokantis ragauti, pravartu suprasti ir kelis pagrindinius terminus, kuriuos dažnai rasite ant butelio.
- ABV (Alcohol by Volume): Tai standartinis alkoholio stiprumo matas, išreikštas procentais.
- IBU (International Bittering Units): Tai tarptautiniai kartumo vienetai, parodantys apynių suteiktą kartumą. Didesnis skaičius reiškia kartesnį alų, tačiau pojūtis priklauso ir nuo alaus saldumo.
- Eliai (Ale) vs. Lageriai (Lager): Tai dvi pagrindinės alaus rūšys, besiskiriančios mielių tipu ir fermentacijos temperatūra. Eliai fermentuojami šilčiau, todėl dažnai turi daugiau vaisiškų ir prieskoninių natų. Lageriai fermentuojami vėsiai ir brandinami ilgiau, todėl yra švaresnio, gaivesnio skonio, kuriame labiau išryškėja salyklas ir apyniai.
Mėgaukitės kelione, o ne tik tikslu
Alaus degustacija – tai ne egzaminas. Svarbiausia yra malonumas ir atradimo džiaugsmas. Nebūtina iškart bandyti visko; geriausias būdas mokytis – pradėti nuo savo mėgstamo alaus. Įsipilkite jį į tinkamą taurę, skirkite laiko ir tiesiog atkreipkite dėmesį į tai, ką matote, uodžiate ir jaučiate.
Kaip sakė vienas iš JAV „craft“ alaus pionierių Charlie Papazianas: „Atsipalaiduokite, nesijaudinkite ir išgerkite alaus“. Šis patarimas puikiai tinka ir pradedančiajam degustuotojui. Būkite kantrūs, smalsūs ir atviri. Pamatysite, kaip pamažu prieš jus atsivers visas skonių ir aromatų vandenynas, slypintis paprastame alaus bokale.
