Ar kada susimąstėte, kiek iš tiesų sveria Jūsų žodžiai, kai kalbate su vaikais? Sakome jiems būti mandagiems, sąžiningiems, darbštiems. Mokome gražių manierų, aiškiname, kas yra gerai, o kas – blogai. Tačiau ar kada nors stabtelėjote ir pagalvojote, kokią žinutę jiems siunčia ne Jūsų pamokymai, o Jūsų pačių elgesys kiekvieną dieną? Tiesa ta, kad vaikai – ypač berniukai, stebintys savo tėčius – yra tarsi kempinės, sugeriančios ne tiek tai, ką girdi, kiek tai, ką mato. Būtent Jūsų veiksmai, o ne žodžiai, tampa ta tikrąja pamoka, kurią jie nešasi per gyvenimą. Ir tai svarbu ne tik auginant vaikus – tai kertinis akmuo tampant geresniu vyru sau pačiam.
Kodėl žodžiai dažnai neveikia?
Visi žinome posakį „Vieną kalba, kita daro“. Vaikai šį neatitikimą pastebi itin greitai. Galite valandų valandas aiškinti apie sąžiningumo svarbą, bet jei vaikas matys, kaip gudraudami išsisukate nuo baudos už greičio viršijimą, Jūsų žodžiai nublanks prieš akivaizdų pavyzdį. Kodėl taip yra?
Psichologai tai aiškina paprastai – vaikai mokosi stebėdami ir mėgdžiodami. Tai vadinama socialinio mokymosi teorija, kurios vienas žymiausių atstovų Albertas Bandura įrodė, jog vaikai kopijuoja suaugusiųjų elgesį, net agresyvų. Jie turi tarsi įgimtą radarą veiksmams. Jūsų elgesys tampa jiems norma, savotišku etalonu, kaip reikia elgtis tam tikrose situacijose.
Legendinis krepšinio treneris Johnas Woodenas, kurį draugas pasveikino gimus pirmagimiui atsiųsdamas eilėraštį apie tėvo pėdomis smėlyje bėgantį sūnų, šią tiesą suprato labai anksti. Eilėraštis, kurį jis įsiminė visam gyvenimui, kalbėjo apie mažą žmogutį, sekantį iš paskos ir bandantį daryti viską, ką daro jo tėtis. „Aš nedrįstu nuklysti, / Bijau, kad jis nueis tuo pačiu keliu“, – sakoma eilėse. Tai galinga mintis, primenanti apie nuolatinę atsakomybę. Jūsų vaikai stebi kiekvieną Jūsų žingsnį.
Senovės filosofas Seneka pasakojo istoriją apie berniuką, kuris mokėsi pas Platoną. Grįžęs namo, jis nustebo pamatęs tėvą praradusį savitvardą ir šaukiantį ant kito žmogaus. „Pas Platoną niekada nemačiau, kad kas nors taip elgtųsi“, – nuoširdžiai nustebęs pasakė vaikas. Tai, kaip elgiatės namuose, privačioje aplinkoje, vaikams tampa normalumo matu. Jei esate grubus su sutuoktine, jie manys, kad taip normalu elgtis su mylimu žmogumi. Jei nuolat nerimaujate, jie išmoks bijoti pasaulio. Jei elgiatės nesąžiningai, jie taip pat pradės meluoti ir sukčiauti.
Vaikai – Jūsų veidrodis (ir kartais kreivas)
Rašytojas Johnas Steinbeckas kartą apie savo sūnų parašė: „Manau, kad labai jį myliu dėl jo ydų, kurios yra mano ydos. Žinau, iš kur kyla jo skausmai ir panika“. Tai skaudi, bet labai taikli įžvalga. Mūsų vaikai paveldi ne tik mūsų DNR, bet ir mūsų elgesio modelius – tiek gerus, tiek blogus. Jie yra tarsi mūsų veidrodis, kartais parodantis ir tuos bruožus, kuriuos patys norėtume nuslėpti.
Tai gali erzinti. Galite pykti, kodėl sūnus toks užsispyręs (visai kaip Jūs?) ar dukra taip greitai įsiplieskia (kaip Jūsų mama?). Tačiau būtent čia slypi didžiulė galimybė. Tėvystė suteikia progą ne tik padėti vaikams tapti geriausiomis jų pačių versijomis, bet ir patiems augti.
Galimybė augti kartu
Matydami savo atspindį vaikuose, gauname unikalią progą:
- Sąmoningai perduoti gerąsias savybes: Galime stengtis rodyti tas savo puses, kuriomis didžiuojamės – atjautą, darbštumą, optimizmą.
- Užkirsti kelią blogųjų savybių perdavimui: Pastebėję vaiko elgesyje savo neigiamus bruožus, galime pirmiausia dirbti su savimi ir stengtis jų nebedemonstruoti. Galbūt tai proga pagaliau įveikti savo paties trūkumus?
- Suteikti tai, ko negavote patys: Jei Jūsų vaikystėje trūko palaikymo, šilumos ar supratimo, dabar turite šansą tai duoti savo vaikams ir taip nutraukti galbūt kelias kartas besitęsiančią negatyvią grandinę.
Rašytojas Robertas Fulghumas yra pasakęs: „Nesirūpinkite, kad vaikai niekada jūsų neklauso; rūpinkitės, kad jie visada jus stebi“. Tai esminė tėvystės tiesa. Jūsų pastangos tapti geresniu pavyzdžiu yra pati vertingiausia investicija į vaikų ateitį ir į Jūsų pačių ramybę.
Kaip rodyti gerą pavyzdį kasdienybėje?
Būti geru pavyzdžiu nereiškia būti tobulu. Tai reiškia stengtis gyventi pagal tas vertybes, kurias norite įskiepyti savo vaikams, net ir pačiose paprasčiausiose situacijose.
Valdykite emocijas, ypač kai sunku
Prisiminkite Margaret Thatcher tėvo pavyzdį, kai jis pralaimėjo rinkimus. Užuot liejęs pyktį ar nusivylimą, jis pademonstravo neįtikėtiną orumą ir savitvardą. Jis parodė dukrai, kaip pralaimėti garbingai, kaip išlikti tvirtam net susidūrus su nesėkme. Vaikai neišvengiamai susidurs su sunkumais, nusivylimais, neteisybe. Jūsų reakcija į tokias situacijas moko juos daugiau nei bet kokie žodžiai. Ar prarandate savitvardą kamštyje? Ar oriai priimate kritiką darbe? Ar mokate atsiprašyti, kai klystate? Visa tai formuoja Jūsų vaikų emocinį atsparumą ir gebėjimą dorotis su gyvenimo iššūkiais.
Kasdieniai moraliniai pasirinkimai
Moralė, kaip pastebėjo rašytojas Louis L’Amour, prasideda namuose. Vaikai stebi, kaip elgiatės smulkmenose. Ar laikotės kelių eismo taisyklių, net kai skubate? Ar esate sąžiningas parduotuvėje, jei kasininkė suklydo Jūsų naudai? Ar kalbate vienaip, o elgiatės kitaip? Šie maži kasdieniai pasirinkimai formuoja vaiko supratimą apie tai, kas yra teisinga ir priimtina. Jie mato, ar Jūsų deklaruojamos vertybės (sąžiningumas, pagarba kitiems, atsakomybė) atsispindi Jūsų veiksmuose. Vaikai yra puikūs veidmainystės detektoriai. Jei Jūsų žodžiai skiriasi nuo darbų, jie tai pastebės ir Jūsų autoritetas jų akyse sumenks.
Vertybės veiksmuose
Kartais gyvenimas pateikia sudėtingesnių situacijų, reikalaujančių tvirto stuburo. Prisiminkime Dietricho Bonhoefferio močiutę, kuri nacistinio boikoto dieną nepabūgo ir pirko prekes žydų parduotuvėse, ignoruodama kareivius. Šis jos drąsos aktas tapo įkvėpimu visai šeimai, įskaitant anūką Dietrichą, kuris vėliau paaukojo gyvybę kovodamas su nacizmu. Galbūt Jums neteks susidurti su tokiomis ekstremaliomis situacijomis, tačiau progų parodyti savo vertybes veiksmais tikrai bus. Ar užstosite kolegą, kurį neteisingai puola? Ar padėsite kaimynui, kuriam reikia pagalbos? Ar prisidėsite prie bendruomenės iniciatyvos? Vaikai mato šiuos Jūsų pasirinkimus ir mokosi ne tik žodžiais išsakomų, bet ir darbais įrodomų vertybių.
Sąžiningas savęs vertinimas
Susidūrę su netinkamu vaiko elgesiu, prieš puldami jį kritikuoti ar bausti, stabtelėkite ir paklauskite savęs (ar net jo): „O kada tu matei mane taip darant?“. Šis kultūristo Marko Bello siūlomas klausimas gali būti labai atveriantis akis. Galbūt vaikas tik kopijuoja Jūsų pačių neapgalvotą elgesį? Jei taip – tai puiki proga keistis abiems. O jei ne – tuomet Jūsų argumentai, kodėl taip elgtis negalima, bus daug tvirtesni.
Pavyzdys ne tik vaikams, bet ir sau
Pastangos būti geru pavyzdžiu vaikams turi dar vieną, galbūt ne tokią akivaizdžią, bet labai svarbią naudą – tai skatina augti Jus pačius. Stengdamiesi elgtis teisingai vaikų akivaizdoje, Jūs neišvengiamai keliate kartelę ir sau.
Romėnų stoikas Musonijus Rufas mokė: „Visų žmonių pagarbą pelnysite, jei pradėsite nuo pagarbos sau pačiam“. Kaip galite tikėtis, kad vaikai gerbs Jūsų patarimus, jei patys pagal juos negyvenate? Kaip jie gali Jumis žavėtis, jei mato, kad neišnaudojate savo potencialo, kovojate su tais pačiais trūkumais, apie kuriuos jiems pamokslaujate?
Norint pelnyti vaikų pagarbą, pirmiausia turite būti jos vertas. Tai reiškia:
- Gyventi autentiškai: Nesistengti būti tuo, kuo nesate. Pripažinti savo klaidas ir mokytis iš jų.
- Laikytis savo žodžio: Tiek sau, tiek kitiems. Tai rodo Jūsų patikimumą ir integralumą.
- Nuolat tobulėti: Rodyti vaikams, kad mokymasis ir augimas nesibaigia sulaukus tam tikro amžiaus. Skaitykite knygas, mokykitės naujų įgūdžių, sportuokite.
- Rūpintis savimi: Neapleisti savo fizinės ir psichinės sveikatos. Jūs negalite duoti kitiems to, ko neturite patys.
Kai Jūs pats gerbiate save ir stengiatės gyventi prasmingai, Jūs natūraliai tampate autoritetu savo vaikams. Jūsų pavyzdys įkvepia juos siekti daugiau, nebijoti iššūkių ir ugdyti tvirtą charakterį. Galų gale, net jei vaikai pasirinks kitokį kelią nei tikėjotės, Jūs pats jausitės tvirčiau ir ramiau, žinodamas, kad padarėte viską, ką galėjote, ir pats tapote geresniu žmogumi šiame procese.
Kelias į sąmoningesnę tėvystę (ir vyrystę)
Tapti pavyzdžiu nėra vienkartinis veiksmas, tai nuolatinis procesas, reikalaujantis sąmoningumo, pastangų ir kantrybės. Klysime. Kartais pasielgsime neapgalvotai, pasiduosime emocijoms. Svarbiausia – tai pripažinti, atsiprašyti ir stengtis kitą kartą pasielgti geriau.
Atminkite Johno Woodeno eilėraščio žodžius – mažas žmogutis seka Jums iš paskos. Kiekvieną dieną Jūs tiesiate jam kelią. Koks jis bus? Tai priklauso tik nuo Jūsų žingsnių. Būkite tas tėtis, tas vyras, kurio pavyzdžiu norisi sekti. Tai pati geriausia pamoka, kokią galite duoti savo vaikams, ir pati prasmingiausia kelionė sau pačiam.
