Ar kada nors susimąstėte, kad gyvenime yra dviejų tipų žmonės? Vieni, atrodo, nuolat plaukia pasroviui. Jie reaguoja į įvykius, prisitaiko prie aplinkybių ir dažnai jaučiasi lyg keleiviai savo pačių gyvenimo laive, kurį valdo kažkas kitas – likimas, viršininkas, partnerė ar tiesiog „prastos aplinkybės“. Kiti, priešingai, atrodo, patys valdo savo laivą. Jie ne laukia palankaus vėjo, o patys stato bures. Jie ne reaguoja, o kuria.
Šis skirtumas slypi ne talentuose, sėkmėje ar pradinėje pozicijoje. Jis slypi mąstysenoje. Tai skirtumas tarp aukos ir architekto požiūrio. Architekto mąstysena – tai sąmoningas pasirinkimas būti savo realybės kūrėju, o ne pasyviu stebėtoju. Tai įgūdis, kurį išsiugdyti gali kiekvienas vyras, norintis paimti savo gyvenimo vairą į rankas.
Kas yra aukos mąstysena?
Aukos mąstysena – tai patogus, bet griaunantis mentalinis kalėjimas. Jame gyvenantis žmogus yra įsitikinęs, kad jo gyvenimas priklauso nuo išorinių jėgų. Šią mąstyseną lengva atpažinti iš specifinės kalbos ir elgesio:
- Nuolatinis kaltinimas. Visada kaltas kažkas kitas: „Jei ne tas viršininkas, aš gaučiau paaukštinimą“, „Man nepasisekė, nes gimiau neturtingoje šeimoje“, „Ji sugadino man nuotaiką“.
- Fokusavimasis į problemas. Užuot ieškojęs sprendimų, toks žmogus nuolat kalba apie tai, kas yra blogai. Jis skundžiasi, dejuoja ir mėgaujasi užuojauta.
- Bejėgiškumo jausmas. Aukos mąstysenos žmogus tiki, kad nieko negali pakeisti. Jis naudoja frazes kaip „aš negaliu“, „tai neįmanoma“, „nėra prasmės net bandyti“.
Ironiška, bet ši pozicija yra savotiškai saugi. Kai esi auka, nereikia prisiimti atsakomybės. Juk jei kažkas nepavyksta – kaltos aplinkybės, o ne tu. Tačiau šio saugumo kaina – milžiniška. Tai laisvės, augimo ir galiausiai – laimės praradimas.
Architekto mąstysena – savo realybės kūrėjas
Architekto mąstysena yra visiška priešingybė. Architektas supranta, kad nors ir negali kontroliuoti oro, jis gali pastatyti namą, kuris atlaikys bet kokią audrą. Jis pripažįsta išorinius iššūkius, bet savo dėmesį sutelkia į tai, ką gali kontroliuoti: savo mintis, požiūrį ir veiksmus.
Ši idėja glaudžiai susijusi su Stenfordo universiteto profesorės Dr. Carol Dweck išvystyta „augimo mąstysenos“ (angl. growth mindset) koncepcija. Jos tyrimai parodė, kad žmonės, kurie tiki, jog savo gebėjimus gali lavinti per pastangas ir atsidavimą (architektai), pasiekia kur kas daugiau nei tie, kurie mano, jog jų talentai yra fiksuoti ir nekintami (aukos).
Architektas:
- Prisiima atsakomybę. Jis supranta, kad jo gyvenimas yra jo rankose. Vietoj „kodėl tai nutiko man?“, jis klausia „ką aš dabar darysiu?“.
- Mato galimybes, o ne kliūtis. Kiekvieną problemą jis mato kaip galimybę kažką išmokti, tapti stipresniu ar atrasti naują kelią.
- Veikia proaktyviai. Jis nelaukia, kol kažkas pasikeis. Jis pats inicijuoja pokyčius, kuria planus ir sistemingai jų siekia.
Būti architektu nereiškia, kad gyvenime nebus sunkumų ar nesėkmių. Bus. Tačiau skirtumas tas, kad architektas nesėkmę mato ne kaip nuosprendį, o kaip vertingą pamoką ir grįžtamąjį ryšį.
Praktiniai įrankiai: kaip tapti savo gyvenimo architektu
Pereiti nuo aukos prie architekto mąstysenos yra sąmoningas darbas. Tai tarsi smegenų perprogramavimas, reikalaujantis nuoseklių pastangų. Štai keli praktiniai įrankiai, kurie padės jums šiame kelyje.
Pakeiskite savo kalbą
Žodžiai, kuriuos vartojame, formuoja mūsų realybę. Pradėkite sąmoningai stebėti, kaip kalbate apie save ir savo gyvenimą. Kai pagaunate save vartojant aukos frazes, sąmoningai jas keiskite.
- Vietoj „Aš turiu padaryti…“ sakykite „Aš renkuosi padaryti…“. Tai grąžina jums kontrolės jausmą.
- Vietoj „Tai per sunku“ klauskite „Kokių žingsnių reikia imtis, kad tai įveikčiau?“.
- Vietoj „Man vėl nepasisekė“ analizuokite „Ką aš išmokau iš šios situacijos ir kaip kitą kartą galiu pasielgti geriau?“.
Ieškokite pamokų, o ne kaltų
Kiekvieną kartą, kai susiduriate su iššūkiu ar nesėkme, atsispirkite pagundai ieškoti kaltų. Vietoj to, skirkite 5 minutes ir atsakykite sau į klausimą: „Kokia yra vertingiausia pamoka, kurią galiu išmokti iš šios situacijos?“ Tai neįtikėtinai galingas pratimas, kuris bet kokią neigiamą patirtį paverčia augimo galimybe.
Valdykite savo informacijos srautą
Mūsų mąstyseną stipriai veikia informacija, kurią vartojame. Jei nuolat skaitote negatyvias naujienas, sekate žmones, kurie tik skundžiasi, jūsų protas natūraliai persiims aukos požiūriu. Būkite negailestingas savo informacinei „dietai“. Sąmoningai rinkitės knygas, tinklalaides, straipsnius ir žmones, kurie įkvepia, motyvuoja ir skatina mąstyti kaip architektui.
Pradėkite nuo mažų pergalių
Bandymas iš karto pakeisti visą gyvenimą gali demotyvuoti. Pradėkite nuo vienos mažos srities, kurioje galite prisiimti visišką kontrolę. Pavyzdžiui, nuspręskite, kad nuo šiol kiekvieną rytą pasiklojate lovą. Arba kad kiekvieną dieną perskaitysite 10 puslapių knygos. Šios mažos pergalės veikia kaip įrodymas jūsų smegenims, kad jūs esate žmogus, kuris daro tai, ką nusprendžia. Kaip rašo James Clear savo bestseleryje „Atominiai įpročiai“, būtent maži, nuoseklūs veiksmai ilgainiui sukuria didžiausius pokyčius.
Tapti savo gyvenimo architektu – tai didžiausia laisvė, kurią vyras gali sau suteikti. Tai kelias iš bejėgiškumo į galią, iš chaoso į tvarką, iš pasyvaus stebėjimo į aktyvią kūrybą. Ir šis kelias prasideda ne nuo didingų darbų, o nuo vieno paprasto, bet galingo sprendimo – pasirinkti architekto mąstyseną.
