Artėja Naujieji metai, gimtadienis ar tiesiog dar vienas pirmadienis, ir vėl sau pasižadi: „šįkart tikrai numesiu 10 kilogramų“, „perskaitysiu 20 knygų“, „pradėsiu savo verslą“. Nustatome aiškius, ambicingus tikslus, tikėdamiesi, kad jie mus įkvėps ir ves pirmyn. Tačiau dažniausiai po kelių savaičių entuziazmas išblėsta, o tikslas lieka dūlėti stalčiuje, palikdamas tik nusivylimo kartėlį.
Kas, jei pasakytume, kad problema – ne tu, o pats požiūris į tikslus? James Clear knygoje „Atominiai įpročiai“ teigia, kad aklas susitelkimas į rezultatą yra viena didžiausių kliūčių kelyje į ilgalaikę sėkmę. Sprendimas? Nustoti garbinti tikslus ir pradėti kurti sistemas. Būtent sistemų kūrimas yra tai, kas atskiria mėgėjus nuo profesionalų.
Kas yra sistema ir kodėl ji svarbesnė už tikslą?
Šią idėją puikiai apibrėžė komiksų autorius Scottas Adamsas. Pasak jo:
- Tikslai yra rezultatai, kuriuos nori pasiekti.
- Sistemos yra procesai, kurie veda į tuos rezultatus.
Pavyzdžiui, jei esi krepšinio treneris, tavo tikslas – laimėti čempionatą. Tavo sistema – tai, kaip kasdien vedi treniruotes, kokius žaidėjus atsirenki ir kaip analizuoji varžovus. Jei esi verslininkas, tavo tikslas gali būti uždirbti milijoną. Tavo sistema – tai, kaip testuoji produktų idėjas, samdai darbuotojus ir vykdai rinkodaros kampanijas.
Esminis klausimas, kurį kelia Clear: jei visiškai ignoruotum savo tikslus ir susitelktum tik į sistemos tobulinimą, ar vis tiek pasiektum rezultatų? Atsakymas – beveik neabejotinai taip. Juk treneris nelaimės čempionato nuolat spoksodamas į švieslentę. Jis laimės tobulindamas komandos žaidimą kiekvieną dieną.
Keturios problemos, kylančios dėl aklavietiško tikslų siekimo
Susitelkimas vien į tikslus yra ne tik neefektyvus, bet kartais net žalingas. Štai keturios pagrindinės problemos, kurias įvardija autorius.
Pirma problema: nugalėtojai ir pralaimėtojai turi tuos pačius tikslus
Kiekvienas olimpietis nori laimėti aukso medalį. Kiekvienas darbo ieškantis žmogus nori gauti darbą. Tikslas nesiskiria. Tad kas lemia, kad vieniems pasiseka, o kitiems – ne? Tikrai ne tikslas. Sėkmę lemia kasdienių veiksmų sistema, kuri leidžia nuolat tobulėti, kol kiti stovi vietoje. Mes matome tik laimėtojus ir klaidingai manome, kad jų ambicingi tikslai lėmė pergalę, tačiau pamirštame tūkstančius kitų, kurie turėjo lygiai tokius pačius tikslus, bet liko tuščiomis. Tai klasikinis pavyzdys to, kas vadinama išgyvenamumo šališkumu (angl. survivorship bias).
Antra problema: pasiektas tikslas – tai tik trumpalaikis pokytis
Įsivaizduok, kad tavo kambarys – visiška betvarkė, o tavo tikslas – jį sutvarkyti. Sukaupi jėgas ir po kelių valandų jis spindi švara. Tikslas pasiektas! Bet jei nepakeisi savo sistemos – įpročių, kurie ir sukūrė netvarką – po savaitės kambarys vėl atrodys taip pat.
Pasiektas tikslas tavo gyvenimą pakeičia tik akimirkai. Norint realių, ilgalaikių pokyčių, reikia keisti ne rezultatus, o sistemas, kurios tuos rezultatus sukuria. Gydyk priežastį, o ne simptomą.
Trečia problema: tikslai apriboja tavo laimę
Už bet kurio tikslo slypi nerašytas pažadas sau: „kai tik tai pasieksiu, būsiu laimingas“. Šis mąstymas yra spąstai. Jis priverčia mus nuolat atidėlioti laimę ateičiai. O kas nutinka, kai tikslą pasieki? Džiaugsmas trumpas, ir netrukus jau ieškai naujo tikslo, prie kurio pririštum savo laimę.
Sistema siūlo išeitį. Kai įsimyli procesą, o ne tik galutinį produktą, nebereikia laukti leidimo būti laimingam. Gali jausti pasitenkinimą kiekvieną kartą, kai tavo sistema veikia – kai nueini į treniruotę, parašai vieną pastraipą ar atlieki svarbų skambutį.
Ketvirta problema: tikslai prieštarauja ilgalaikei pažangai
Daugelis maratono bėgikų, kirtę finišo liniją, nustoja treniruotis, nes varžybos, motyvavusios juos kelis mėnesius, baigėsi. Kai visas tavo darbas sutelktas į vieną konkretų tikslą, kas lieka tave stumti pirmyn, kai jį pasieki?
Tikslų siekimas yra žaidimas, kurį nori laimėti. O sistemų kūrimas – tai žaidimas, kurį nori žaisti amžinai. Tikrasis ilgalaikis mąstymas yra mąstymas be tikslų. Tai ciklas, kuriame nuolat tobulėji ir augi.
Susitelk į procesą, o rezultatai ateis patys
Legenda tapęs amerikietiškojo futbolo treneris Billas Walshas, laimėjęs tris „Super Bowl“ taures, turėjo posakį: „Rezultatas pasirūpins pats savimi“ (angl. The score takes care of itself). Jis žinojo, kad pergalės pasiekiamos ne svajojant apie trofėjų, o tobulinant kiekvieną treniruotės detalę, kiekvieną perdavimą, kiekvieną gynybinę schemą.
Tikslai yra puikūs krypčiai nustatyti, bet sistemos yra geriausios pažangai daryti. Užuot kankinęsis dėl to, kaip toli dar esi nuo savo svajonės, verčiau paklausk savęs: „kokią sistemą galiu sukurti ir vykdyti šiandien?“ Tai pokytis, kuris atneša ne trumpalaikį džiaugsmą, o ilgalaikę ir tvarią sėkmę.
