Tarp suaugusio gyvenimo streso, karjeros iššūkių ir visų egzistencinių išbandymų, kuriuos mums pateikia likimas, išlaikyti aiškią kryptį gali būti sudėtinga. Užuot atlaikę audringas bangas, neretai pasirenkame mažiausio pasipriešinimo kelią, kuris neišvengiamai tolina mus nuo to, kuo norėjome ir galėjome tapti.
Išlikti savo kelyje sunku, bet ne neįmanoma. Kai jaučiamės pasimetę, šie penki esminiai įsipareigojimai sau gali tapti vidiniu kompasu, padedančiu persiorientuoti į tai, kas iš tiesų svarbu, ir artėti prie geriausios savo versijos.
1. Įsipareigojimas savirefleksijai
Kad ir kaip norėtume save matyti kaip paprastas būtybes, tiesa yra ta, kad kiekvienas iš mūsų esame sudėtingas patirčių, instinktų, vilčių, baimių ir aistrų lydinys. Didžiąją laiko dalį mes tiesiog klajojame per gyvenimą, taip ir nesuprasdami, kodėl jaučiamės vienaip ar kitaip ir kodėl priimame tam tikrus sprendimus.
Tai neveikia. Kaip teigė garsus filosofas Johnas Dewey: „Mes mokomės ne iš patirties… mes mokomės apmąstydami patirtį.“
Vienas svarbiausių įsipareigojimų, kurį galite sau duoti, yra reguliariai skirti laiko savirefleksijai – sąmoningam savęs ir savo gyvenimo analizavimui. Tai gali būti rytinė meditacija, kasdienis dienoraščio rašymas ar tiesiog kelios dienos per metus, skirtos ramiam apmąstymui. Būdas nėra svarbus – svarbiausia yra pati pastanga.
Sąmoningai skirdami laiko savo minčių ir jausmų „išpakavimui“, mes suteikiame sau galimybę iš tiesų save suprasti – tiek tai, kas mus stumia į priekį, tiek tai, kas mus stabdo. Objektyviai išanalizavę savo baimes ir nerimą, galime atsekti jų šaltinį ir pradėti ieškoti būdų, kaip juos įveikti. Tai nėra tik filosofinis pasvarstymas – reguliarus minčių užrašymas yra vienas efektyviausių būdų ne tik sumažinti stresą, bet ir atrasti netikėtų problemų sprendimų. Šis gilesnis savęs pažinimas sustiprina mūsų pasitikėjimą, padeda efektyviau kurti ir palaikyti santykius bei apsaugo nuo savisabotažo.
2. Įsipareigojimas būti pasirengusiam galimybei
Gyvenimas ne visada juda taip, kaip norėtume. Dažnai atsiduriame situacijoje, kai tiesiog laukiame: laukiame geresnio darbo pasiūlymo, tinkamo žmogaus ar tos vienintelės progos, kuri viską pakeis. Lengva apie tai svajoti, bet kyla klausimas: o kas, jei ta tobula galimybė atsirastų rytoj?
Ar Jūsų kvalifikacija atitiktų svajonių darbą? Ar būtumėte geriausios fizinės ir emocinės formos, jei sutiktumėte savo idealią moterį? Būkite sau atviras.
Realybė tokia, kad laukdami mes dažnai nustojame ruoštis. Įtikiname save, kad tai tėra svajonė, ir apleidžiame įgūdžių lavinimą ar fizinę formą. Ir kai galimybė pagaliau pasibeldžia, mes esame jai nepasiruošę. Tai ne šiaip pralaimėjimas – tai savęs išdavystė.
„Galiu susitaikyti su nesėkme, visi kažkur patiria nesėkmę. Bet negaliu susitaikyti su nebandymu“, – yra pasakęs legendinis krepšininkas Michaelas Jordanas. Jūs negalite visada gauti to, ko norite, bet turite sau pažadėti, kad nebijosite nusivilti ir bent jau bandysite. Įsipareigokite ruoštis: lavinkite protą, stiprinkite kūną, kaupkite resursus. Atminkite: nėra nieko skaudžiau už keturis žodžius „o galėjo būti kitaip“.
3. Įsipareigojimas peržiūrėti vyriškumo sampratą
Jei paprašytume įsivaizduoti „tikrą vyrą“, daugelio galvose iškiltų stereotipinis vaizdinys: tvirtas, šiurkštus, emociškai uždaras herojus. Kol matuosime save pagal šį ribotą ir dažnai toksišką idealą, niekada netapsime laisvi būti geriausia ir autentiškiausia savo versija. O tai ir yra didžiausias vyriškumo įrodymas.
Net ir nesąmoningai daugelis vyrų jaučia spaudimą atitikti tam tikrą modelį. Išeitis? Įsipareigokite reguliariai kvestionuoti ir plėsti savo supratimą apie tai, kas iš tiesų yra vyriškumas. Tai reiškia atvirumą naujiems požiūriams, įgūdžiams ir, svarbiausia, emocijoms.
Kažkuriuo metu visuomenėje emocijos – esminis komponentas, darantis žmones efektyvius ir dinamiškus – buvo klaidingai įvardintos kaip logikos priešas. Daugelis vyrų į tai reaguoja bandydami emocijas visiškai nuslopinti. Tačiau jausmus galima paslėpti, bet ne nustoti jausti. Emocijų slopinimas nesuteikia kontrolės – jis sukuria tik jos iliuziją. Kaip teigia aktorius, rašytojas ir puikus brandaus vyriškumo pavyzdys Nickas Offermanas: „Verkti dėl to, kas sukelia džiaugsmą ar liūdesį, yra lygiai taip pat vyriška, kaip nukirsti medį… Gyventi atvirai su savo emocijomis yra kur kas vyriškesnė pozicija nei jas laidoti.“
4. Įsipareigojimas laiku pasitraukti
Šį įsipareigojimą gali būti sunkiausia įgyvendinti. Pripažinti, kad laikas pasiduoti, kartais reikalauja didžiausios drąsos.
Pernelyg lengva įsisukti į kovą ir pamiršti, dėl ko išvis kovojama. Galbūt kenčiate nepakenčiamą darbą, teisindamiesi, kad tai darote dėl ilgalaikių tikslų. Tačiau jei kasdien grįžtate namo visiškai išsekęs ir nebeturite jėgų siekti savo tikrųjų interesų, ar tokia auka yra prasminga? Galbūt esate santykiuose, kurie seniai išsisėmė, bet baimė keisti situaciją yra didesnė už kančią joje pasilikti.
Nėra nieko blogo kovoti dėl to, kas Jums svarbu. Bet kentėti vien dėl paties kentėjimo? Arba dar blogiau – kentėti, nes tai atrodo lengviau nei bandyti kažką keisti? Dėl savo paties psichologinės sveikatos privalote sau pažadėti, kad nebūsite per išdidus pasitraukti iš situacijos, kuri prarado prasmę. Atsisakyti beviltiškos kovos – tai ne pralaimėjimas, o brandus sprendimas.
5. Įsipareigojimas atleisti sau už nesėkmes ir bandyti vėl
Visų ankstesnių įsipareigojimų sėkmė priklauso nuo šio, paskutiniojo: gebėjimo atsigauti po nesėkmės.
Ir Jūs patirsite nesėkmę. Neišvengiamai.
Kad ir kokie būtų Jūsų kilnūs ketinimai, anksčiau ar vėliau Jums nepavyks atitikti sau iškeltų standartų. Ir tai yra gerai. Nesėkmė yra gyvenimo dalis. Jūsų darbas – užtikrinti, kad ji nesunaikintų Jūsų noro bandyti dar kartą. Problema dažnai slypi žodyje „tobula“. Mes labiau bijome neatlikti kažko tobulai, nei realiai siekti progreso. Baimė patvirtinti, kad esame tik žmonės, mus sukausto.
„Visada galite redaguoti blogą puslapį. Negalite redaguoti tuščio puslapio“, – yra pasakiusi rašytoja Jodi Picoult. Net ir suklupimas yra judėjimas į priekį, jei jis vyksta teisinga kryptimi.
Šie penki įsipareigojimai yra ne taisyklės, o gairės. Tai nuolatinė praktika, reikalaujanti sąmoningumo ir disciplinos. Tačiau būtent šie įsipareigojimai formuoja charakterio tvirtumą ir leidžia vyrui tapti tuo, kuo jis iš tiesų nori būti.
